Bazilikas puikus padėjėjas mūsų organizmui.
Pavadinimas kilęs iš egzotiško žodžio basileus – karalius. Baziliko istorija labai įdomi ir keista. Prancūzams jis buvo karališka žolė, italams – meilės ženklas, indams – šventa žolė.
Lapai skinami iki žydėjimo. Vartojami švieži, šaldyti, džiovinti pavėsyje. Džiovinto baziliko skonis gerokai skiriasi nuo šviežio.
Pasižymi stipriu antimikrobiniu poveikiu.
Vertinamos ir gydomosios šio augalo savybės. Juo gydomas nervinis stresas, malšinamas galvos skausmas, jis efektyviai mažina aukštą kūno temperatūrą, normalizuoja virškinimo sistemos organų veiklą, mažina skausmą, naikina bakterijas, slopina spazmus, skatina šlapimo išsiskyrimą, stiprina imunitetą, palengvina atsikosėjimą, atstato uoslę po ilgai trukusios slogos, stimuliuoja kraujo apytaką, yra stiprūs antioksidantai ir antiseptikai, jie jaunina, gaivina, tonizuoja odą, suteikia blizgesio plaukams, skatina jų augimą.
Išoriškai bazilikas vartojamas nuraminti paraudonavusias, krauju pasruvusias akis.
Lapais įtrinamos vabzdžių įkandimų vietos. Sultimis, sumaišytomis su medumi, plaunamos grybelio pažeistos odos vietos ir niežtinti oda.
Baziliko preparatais gydomos žaizdos, opos, egzema, dermatitai. Jo sėklose yra švelnių antibiotinių medžiagų, kurios, vartojant kompresų forma, apsaugo nuo odos infekcijos ir gydo nedideles žaizdas.
Arbata, paruošta kartu su pipirais, mažina temperatūrą, šaltkrėtį, malšina kosulį, geriama esant peršalimui, sergant gripu. Žinomas poveikis sergant bronchitu, astma.
Bazilikas stiprina fizines ir emocines jėgas, suteikia mąstymui aiškumo, padeda kankinant nemigai, slopina nerimo jausmą. Bazilikų arbata su medumi gali praskaidrinti protą.
Baziliko nuoviras vartojamas sergant migrena, lėtiniu gastritu, kolitu, kokliušu, inkstų ir šlapimtakių ligomis. Išoriškai baziliko preparatais gydomos žaizdos, opos, egzema, dermatitai. Augalo nuoviru skalaujama burna ir gerklė, kai sergama angina, burnos ir dantenų uždegimu.
Bazilikas didina organizmo atsparumą prieš laisvuosius radikalus, kurie gabūs privesti organizmą prie inkstų, kepenų vėžinių susirgimų, o taip pat pakenkti genams ir nervų ląstelėms. Mokslininkai rekomenduoja naudoti baziliką maistui prie pirmos pasitaikiusios progos.
nėščioms, maitinančioms moterims; nėštumo metu negali vartoti baziliko nei į vidų, nei išorėje; kūdikiams; nerekomenduojama vartoti preparatus labai ilgai.
susmulkintus (nesmulkiai- geriausiai – suplėšyti rankomis) baziliko lapelius sudėti į stiklinį gerai uždaromą indą. Užpilkite augaliniu aliejumi (geriausia- alyvuogių) apsemtinai, kad būtų apsemti visi lapeliai. Gerai uždarius, pastatyti indą tamsioje, šiltoje vietoje. Po savaitės – nufiltruokite. Pakartokite visą šitą procesą 3 kartus, vis pakeisdami lapelius šviežiais. Galutinai nukoškite, supilstykite gautą turinį į gerai uždaromus buteliukus. Be oro patekimo toks aliejus tamsioje vietoje laikosi net kelis mėnesius.
Dar apie baziliką…
Baziliko tinktūra, kuri neutralizuoja prakaito kvapą ir palaipsniui sumažina prakaito išsiskyrimą:
Esant šiurkščiai, išsausėjusiai alkūnių odai gerai padeda bazilikas su alyvuogių aliejumi.
Nuo uodų ir musių: