Ąžuolo žievės stipresnės vaistinės savybės būna iki lapų pasirodymo. Rinkti žievę reikėtų nuo jaunų šakelių iki lapų pasirodymo laikotarpio. Vaistinei žaliavai ruošti, būtina pasirinkti ne vyresnę nei 5 metų amžiaus, blizgančią šakų žievę. Žievė lupama nuo plonų (iki 10 cm skersmens) kamienų ir šakų anksti pavasarį prieš lapų skleidimąsi (balandį – gegužę). Medžio žievė džiovinama […]
GELTONŽIEDIS BARKŪNAS (lot. Melilotus officinalis)
Geltonžiedis barkūnas auga palaukėse, dobilienose, pakelėse, dykvietėse. Geltonžiedžiai barkūnai išoriškai panašūs į baltažiedžius barkūnus. Lengva šiuos augalus skirti pagal žiedų spalvą: geltonžiedžių barkūnų jie sodriai geltoni, o baltažiedžių – balti. Abiejų rūšių barkūnai sudėtimi ir savybėmis panašūs, todėl galima pakeisti vienus kitais. Lietuvoje geltonžiedžiai barkūnai auga rečiau, o baltažiedžiai paplitę ir yra gana dažni augalai. […]
Pušies vyriškų žiedynų tinktūra
Pušies žiedadulkės Arbatos pavidalu – rekomenduojama sergant reumatizmu, podagra. Paruoštas su medumi – patariama naudoti po sunkių ligų, operacijų. Pušų žiedadulkės gydo vidurių užkietėjimą. Pušų žiedadulkės padeda normaliam kepenų ląstelių darbui, padėdamos kepenims susitvarkyti su toksinais. Po daugelio atliktų bandymų, prieita išvados, kad pušų žiedadulkės sugeba apginti kepenų ląsteles nuo daugelio kenksmingų dalykų. Liaudies medicina […]
Tūbės lapai (lot. Verbascum, angl. Mullein, vok. Königskerzen)
TŪBĖS LAPAI – ŽAIZDOS, OPOS, DEDERVINĖS, HIPERTONIJA, ATEROSKLEROZĖ, KOSULYS, GRIPAS Tūbės lapuose yra rotenono, kuris veikia kaip insekticidas. Šviežius tūbės lapus patariama dėti ant žaizdų, opų, furunkulų, o sudžiovintais ir sutrintais į miltelius rekomenduojama apibarstyti bet kokias žaizdas. Šviežius tūbės lapus išvirintus piene, susuktus į bintą ir patariama uždėti ant nudegimo vietos, opos, auglio, tai […]
Tūbė (lot. Verbascum, angl. Mullein, vok. Königskerzen)
TŪBĖ JUM PADĖS NUO KOSULIO, KVĖPAVIMO TAKŲ UŽDEGIMO IR KT. Tūbėje esančios gleivės mažina viršutinių kvėpavimo takų gleivinės uždegimą ir skatina jos gijimą bei slopina alergenų absorbciją pro gleivinės ląstelių membranų paviršius. Joje esantys saponinai skystina skreplius ir pagerina jų pašalinimą, mažina kvėpavimo takų nervų dirglumą, skausmą, uždegimą, spazmus, stiprina sinusų gleivinę ir palengvina kvėpavimą. […]
Rūta (lot. Ruta)
RŪTA – ODOS LIGOS, REUMATAS, KLIMAKSAS, ONKOLOGIJA, KIRMĖLINĖS LIGOS, TRAUKULIAI, GALVOS SKAUSMAS, PRAGULOS, SĖDIMOJO NERVO UŽDEGIMAS, PADIDINTAS KRAUJO SPAUDIMAS. Senovėje žydams, egiptiečiams, chaldėjams šis augalas buvo šventas. Jų tikėjime – tai Dievo dovana. Keltų druidų įsitikinimu rūtos apsaugo nuo blogio, jas vartojo ir gydymui, o kiniečiai laikė jas apsauga prieš blogas mintis ir ketinimus. Reikia skirti […]
