Vienas iš veiksmingiausių augalų nuo padidinto kraujo spaudimo.
Kai vasarą ravėsite sodą ir daržą, neišmeskite šio vertingo maistinio ir vaistinio augalo vadinamo smulkiažiede Galinsoga arba Amerikonka, lotyniškai Galinsoga parviflora. Galinsoga parviflora – tai Pietų Amerikos žemyno augalas, ramunėlės giminaitis.
Gydymo tikslais naudojamas visas augalas – ir šaknys, ir visa antžeminė dalis. Raunama prasidėjus galinsogos žydėjimui iki vėlyvo rudens.
Šio augalo švieži lapeliai kotai ir žiedai (vasarą) tinka naudoti salotose, tyrelėse – kokteiliuose, bet kokiame patiekale, o sudžiovinti (žiemą) – atstoja raudonėlį troškiniuose, sriubose, visur, kur gali būti naudojamas raudonėlis.
Galinsoga parviflora yra vaistažolė – jos lapeliai numalšina niežėjimą po nudilginimo, lapelis ant žaizdos stabdo kraujavimą. Šio augalo naudingumas lyginamas su špinatais, tačiau Galinsoga paviflora laimi dvikovą.
Galinsoga parviflora arba Amerikonka – yra vienas veiksmingiausių gamtoje sutinkamų vaistų nuo aukšto kraujospūdžio. Augale esantys antioksidantai ir fenolio junginiai, mažina per didelį cukraus kiekį kraujyje ir yra gera vaistažolė nuo hipertenzijos, siejamos su 2 tipo diabetu.
Į Europą jis buvo atvežtas 1796 metais ir papildė Kew Karališko Botanikos Sodo (Londone) kolekciją. Vėliau augalas išplito Albiono (Britanijos sala) gamtoje, vėliau ir visame Europos žemyne. Augalas pradėtas vadinti piktžole – augalai, kurie nereikalauja didelės priežiūros arba plinta ir užgožia silpnus augalus dažnai taip praminami.
Šio augalo naudingumo paslaptis:
100 g šio augalo yra 3.2 g augalinių baltymų ir 1.1 g ląstelienos (palyginimui tame pačiame kiekyje špinatų tėra 2.9 g baltymų ir 2.6 g ląstelienos). Galinsoga Parviflora turi daug kalcio: 284 mg – 100 gm (palyginimui petražolės turi 140 mg), vitamino A (beta karotino), magnio, kalio, cinko organinių junginių, B1 (tiamino), B2 (riboflavino), B3 (niacino), ir vitamino C (askorbo rūgšties).
Liaudies medicina pataria – žolės nuoviras, vartojamas gydant – vandenligę, o mažakraujystę (arba kitaip anemiją) ir skydliaukę patariama naudoti kaip pagalbinį vaistą.
Šaknų nuovirą patariama gerti prie aukštos temperatūros ir karštligės atveju.
Patariama šviežią žolę kramsnoti, gydant burnos ertmės negalavimus – gingvitą, stomatitą, burnos gleivinės apdangalo pažeidimus.
Turint I ir II laipsnio arterinę hipertenziją patariama gerti nuovirus iš Galinsogos žolės, šaknų arba pilnai viso augalo.
Opas ir žaizdas patariama plauti, dėti tomponėlius sudrėkintus šaknų nuoviru ar žolės nuoviru, galima ir jos sultimis.
Liaudies medicina teigia, kad šios žolės šaknų preparatai, pasireiškia karščiavimą mažinančiu ir karštligę slopinančiu poveikiu, o pačios žolės preparatai reguliuoja medžiagų apykaitą.
Galinsogos žolės nuoviras:
1 valgomasis šaukštas sudžiovintos arba 3 valgomieji šaukštai žalios susmulkintos žolės užpilti stikline šalto vandens, užvirus – įdėti į kitą puodą su verdančiu vandeniu ir palaikyti jame 3-5 min. Nukaitus, palikti šiltai, apsukus indą su nuoviru rankšluosčiu 1 valandai. Nufiltravus, patariama gerti 1-2 valgomuosius šaukštus 3-4 kartus per dieną.
Galinsogos šaknų nuoviras:
1 valgomasis šaukštas sausų, susmulkintų šaknų užplikyti stikline verdančio vandens ir dar pavirinti 4-5 min. Nukėlus nuo viryklės, palikti ramybės būsenoje 1 val. Nufiltravus, gerti 1-2 valgomasis šaukštus 3-4 kartus dienoje.
Galinsogos šaknų nuoviras liaudies medicinos žinovų nuomone padės nuslopinti karštligę, numušti aukštą kūno temperatūrą, sustabdyti kraujavimą iš gimdos, sumažins arterinį kraujospūdį, pagerės žaizdų užgijimas, dedant ant jų tomponėlius, sudrėkintus nuovire.
Lapuose yra medžiagos, kurios skatina medžiagų apykaitos procesus ir normalizuoja imuninės sistemos darbą.
Užpilas reumatizmo gydymui – naudojamas tik išoriniam naudojimui, juo įtrinant skaudamas kūno vietas:
imame 1 stiklinę sudžiovintos žolės ir užpilame 1 litru verdančio vandens. Statome ant labai silpnos ugnies ir paviriname 3-5 minutes. Po to leidžiame atšalti. Patariama naudoti kompresėliams ant probleminių vietų.