Gydomųjų savybių turi ir juodųjų serbentų lapai, mat juose esama rauginimo medžiagų ir vitamino C. Juodojo serbento lapai liaudies medicinoje naudojami: peršalimai, avitaminozė, aterosklerozė, padidintas kraujo spaudimas, podagra, reumatas, hemorojus, akmenys inkstuose, šlapimo takų susirgimai, kepenys, infekciniai susirgimai lydimi kraujo išsiliejimų ir kraujavimo, dvylikapirštės žarnos ir skrandžio opaligė, gastritas, angina, bronchinė astma, egzemos, neodermitai, limfinių […]
Greipfrutas (lot. paradisi; ang. grapefruit; vok. Grapefruit, Paradisapfel)
KANDIDOZĖ, GRYBELINĖS INFEKCIJOS, UŽDEGIMINIAI PROCESAI, PARAZITŲ NAIKINIMAS, KVĖPAVIMO TAKŲ INFEKCIJOS, GRYBELINIŲ SUSIRGIMŲ PROFILAKTIKAI, NAGŲ GRYBELINĖ INFEKCIJA – GALI PADĖTI MAŽA GREIPFRUKTO SĖKLYTĖ Greipfruto sėklos turi antibakterinį, antivirusinį, priešgrybelinį, antiparazitinį poveikį. Tokiu būdu, kaip teigia liaudies medicina, jos yra efektyvus vaistas nuo daugybės susirgimų: skrandžio – žarnyno infekcija, opos, uždegiminiai procesai, laringitas, tonzilitas, haimoritas, kosulys, karpos, egzema, […]
Gaurometis siauralapis (lot. Epilobium angustifolium, angl. Fireweed, vok. Schmalblättriges Weidenröschen, rus. Иван-чай)
Tai dažnai mūsų gamtoje matoma gėlė, tačiau nevertinama. Neskinama puokštėms, retai renkama arbatai. Auga pamiškėse, saulėtose vietose, dažnai degimvietese, galbūt todėl kaimyninėje Latvijoje vadinama „ugnies gėlė“. Prieškarinėje Rusijoje ją naudojo labai plačiai, tiesiog kaip arbatą, atsigėrimui, ir vadino paprastai – „Ivano arbata“. Jos lapai ir šaknys – valgomos. Lapuose rasta daug biologiškai aktyvių medžiagų, taninų […]
Garšva (lot. Aegopodium podagraria)
Naudojant šį augalą galima išvalyti kepenis, pagerinti medžiagų apykaitos darbą. Augalų pasaulyje nėra tokio valgomo augalo kaip garšva, kuris savo chemine sudėtimi būtų toks artimas žmogaus kraujo sudėčiai. Garšvoje labai daug imuninę sistemą stimuliuojančio vitamino C, obuolių ir citrininės rūgšties. Taip pat didelės gydomosios galios prideda joje esantys svarbiausi mikroelementai: manganas, varis, geležis. Garšva turi […]
Debesylo šaknys
Debesylo šaknys kasamos ankstyvą pavasarį balandžio – gegužės mėnesį – iki pradedant dygti, arba vėlai rudenį – po vaisių sunokinimo. Jo šaknų sistema būna iki 30 centimetrų gylio, todėl pradėkite kasti plačiau. Šaknį traukite už stieblapio, atsargiai, kad nenulaužtumėte. Švariai nuplaukite ir supjaustykite griežinėliais 1-2 centimetrų storio, jeigu išilgai, tai 10 -20 centimetrų ilgio. Debesylo šaknys […]
Burokėlių lapai
Tie primiršti burokėlių lapai – svorio metimui. Avicena sakydavo, kad šviežūs burokėlių lapai maistingas ir labai naudingas produktas, daug lengviau organizmo įsisavinamas negu pats burokėlis. Pasirodo, kad kai kurių vitaminų, pav. askorbininės rūgšties ir karotino lapuose yra daugiau negu burokėlio šaknyse. Įdomu tai, kad po nakties burokėlio lapai neturi skonio, o va į vakarą – […]
