Puikus vaistažolinis augalas, nuo senovės naudojamas liaudies medicinoje.
Jo šaknų arbata skatina prakaitavimą, malšina spazminius skausmus.
Įvairių lėtinių ir ūminių uždegimų atvejais, kaip tuberkuliozė, moteriškų organų, žarnyno uždegimai – rekomenduojama naudoti usnių arbatą:
1 stiklinei verdančio vandens – 2 arbatiniai šaukšteliai šaknų, laikoma 2 valandas, patariama gerti po ketvirtadalį stiklinės 4 kartus per dieną.
Išoriškai rekomenduojama dėti ant įvairių furunkulų, žaizdų, šunų įkandimų.
Naudojamos dalys:
naudojama žolė (stiebai, lapai ir žiedai). Vaistams renkama žiedų krepšeliai arba visa antžeminė dalis be apatinės grubios dalies.
Liaudies medicina šaknų nuoviru gydo nemigą, nervinius sutrikimus. Jos laikomos kraują atstatančia priemone.
Rinkimo laikas nuo liepos – rugpjūčio. O šaknys kasamos pavasarį arba rudenį. Džiovinama lauke, iš anksto jas padalinus per pusę. Renkame tik jaunus lapus, nelabai didelius ir aišku tik ekologiškose vietose.
Viena iš seniausių liaudiškų priemonių gydant moteriškas ligas. Liaudies medicinos žinovai teigia, kad gerina kraujotaką, gydo kepenų sutrikimus, aktyvina atmintį.
Jaunas usnis, kaip kepenis valanti priemonė, žinoma jau pora tūkstančių metų.
Usnį liaudies medicinos žinovai vertina už jos visišką nekenksmingumą.
Pagal senas legendas usnies šaknis naudodavo kaip lytinį aktyvumą didinančią priemonę.
Be šito usnies šaknis vertino kaip menstruacinio ciklo reguliavimo priemonę, gydant skrandžio negalavimus ir kaip priemonę apsaugojančią nuo infekcinių susirgimų.
Augalą rekomenduojama naudoti prieš kosulį ir bronchitą, susilaikius šlapimui. Liaudies medicina usnį naudoja kaip šlapimą varančią, kraują atstatančią, širdį tonizuojančią priemonę.
Liaudies medicina pataria usnį naudoti esant šlapimo pūslės uždegimui, sergant podagra, reumatu, širdies silpnumui, esant stipriam kosuliui, sergant astma, prieš piktybinius auglius.
Rekomenduojama naudoti, norint nuimti prislėgtą nuotaiką, kadangi usnis suteikia budrumo ir neblogai pagerina viso organizmo būseną.
Šviežiomis usnies sultimis patariama gydyti odos vėžį, furunkulus, pūlingas žaizdas, infekcinius lūpų kampučių įtrūkimus.
Jeigu išsigąsta vaikas, reikia uždėti ant švarios keptuvės usnies lapų ir leisti pakvėpuoti dūmų.
Nuo nužiūrėjimų ir blogos akies senovėje namus aprūkydavo usnies lapų dūmais.
Sergant bronchine astma žolininkai pataria rūkyti susmulkintus ir išdžiovintus usnies lapus arba kvėpuoti lapų dūmais – juos padėjus ant smilkstančių žarijų.
Furunkulus ir hemorojų patariama gydyti tokiu būdu:
išdžiovina usnies lapus be spygliukų (juos reikia nuimti), sumala su kavamale ir suberia į bonkutę. Po to 1 dalį miltelių sumaišo su 5 dalimis saulėgrąžų aliejaus (1:5) ir gautu mišiniu tepa problemines vietas.
Žolininkai teigia, kad usnis dažnai padeda sergant moteriškomis ligomis, sutrikus menstruaciniam ciklui, padeda pagerinti širdies veiklą.
Žiedų ir lapų ištrauka patariama gydytis sergant podagra, artritu, reumatu, furunkulus ir šlapimo pūslės susirgimus:
1 valgomąjį šaukštą išdžiovinto ir susmulkinto augalo užpilama ketvirčiu litro verdančio vandens ir palieka prisitraukti 3 valandas (geriausia tai daryti termose). Nukošiama ir patariama gerti po puse stiklinės per dieną prieš valgį. Didinti kiekį nepatartina.
Pagrindiniai naudojimo būdai:
1. Vieną valgomąjį susmulkintų usnies lapų šaukštą užpilama 1 stikline verdančio vandens, leidžiama nusistovėti iki pilno atšalimo. Patariama gerti po puse stiklinės 3-4 kartus per dieną.
2. Lapų miltelius (lapai be spygliukų) patariama naudoti po 1 arbatinį šaukštelį 3 kartus per dieną.
3. Šviežias sultis patarimam gerti po 1 arbatinį šaukštelį 3 kartus per dieną.
4. Kompresams, pavilgams, apiplovimams – imame 20 gramų žolės vienai stiklinei verdančio vandens. Galima visa tai atlikti ir su šviežiai išspaustomis sultimis.
Usnies šaknies nuoviras:
50 g susmulkintų sausų šaknų užpilame 3 stiklinėmis verdančio vandens ir leidžiama pavirti ant nestiprios ugnies 30-35 minutes. Po kurio laiko priemonė atšaldoma. Nukošiama per marlę, ir rekomenduojama gerti prisilaikant normos – po pusę stiklinės 3 kartus dienos metu prieš valgį.
Galima viršutinę usnies dalį, kada jinai labai jauna ir nepasiekė 15 centimetrų aukščio naudoti maistui. Jos panaudojimą galima palyginti su baziliko panaudojimu – ji dedama į šviežias daržovių salotas, naudojama kaip prieskonis patiekalams, ramiai galima dėti kartu su kitais žalumynais į sriubą. Ir jeigu netgi atmesti visą jos naudą liaudies medicinoje, vien dėl skonio galima ją naudoti be baimės.
Milteliai iš usnies:
jaunus usnies lapus ir ūgliukus surinktus kai augalas žydi sudžiovinti( nurinkus spygliukus), sumalti su kavamale, nusijoti per sietelį. Patariama naudoti kaip naudingą vaistingą priemonę prieskoninę priemonę pirmiems ir antriems patiekalams( po 5 gramai vienai porcijai).
Gydant nemigą patariama naudoti sekantį receptą:
1 valgomąjį šaukštą sudžiovintų usnies žiedų sudėti į indą su 200 ml verdančio vandens, pavirinti 5 minutes, leisti nusistovėti apie valandą , nukošti. Patariama kasdien gerti iki 4 kartų per dieną po pusę stiklinės.
Bronchitą sėkmingai galima gydyti sekančiu receptu:
1 valgomąjį šaukštą susmulkintos usnies šaknies užpilti 300 ml verdančio vandens ir, pavirinus ant nestiprios ugnies iki 10 minučių, nukošti. Patariama gerti po puse stiklinės tris kartus per dieną.
Gydant cistitą, uretritą, peršalimo ligas, nuo įvairių nutirpimų, hemorojaus liaudies medicina rekomenduoja sekantį receptą:
1 valgomąjį šaukštą sausų usnies lapų užpilti 200 ml verdančio vandens, leisti nusistovėti valandą laiko, nukošti. Patariama gerti po 0,5 stiklinės keletą kartų per dieną. Pasidarius truputį stipresnį – patariama juo apiplauti pūliuojančias žaizdas, opas ir furunkulus.
Kompleksiniam gydymui stabligės, reumato, podagros, inkstų susirgimams, šlapimo pūslės ir įkyraus kosulio patariama gerti po 1 arbatinį šaukštelį šviežiai išspaustų sulčių iš usnies lapų arba lapų miltelių (nuvalyti lapus nuo spygliukų) – triskart per dieną po 1 arbatinį šaukštelį.
Gydant kosulį, peršalimą, bronchinę astmą, laringitą patariama naudoti sirupą pagamintą pagal receptą:
150 gramų uosnies žiedų užpilama 300 ml verdančio vandens ir, pridėjus 0,5 stiklinės cukraus, verdama ant labai mažos ugnies kol skysčio nesumažės iki pusės kiekio. Patariama gerti sirupą po 1 arbatinį šaukštelį prieš valgį. Laikyti šaldytuve arba šaltoje tamsioje vietoje.
Tinktūra iš usnies žiedų:
¾ indo užpildyti usnies žiedais ir iki indo viršaus užpilti degtine. Leisti nusistovėti tamsioje vėsioje vietoje, pastoviai sukratant mėnesį laiko. Patariama naudoti po 1 arbatinį šaukštelį į nedidelį kiekį virinto vandens sergant skrandžio vėžiu, anemija, chroniško nuovargio sindromu.
1 valgomąjį šaukštą usnies šaknų užpilti stikline verdančio vandens, pavirinti 10 minučių, atšaldyti, nukošti. Patariama naudoti sergant diarėja ir kaip šlapimą varančią priemonę.
Šalutinis poveikis
Šiandien nerasta šalutinio poveikio naudojant usnį. Žinoma kad ji mažai toksiška ir galima ją naudoti ilgesnį laiką.
Mažomis dozėmis usnis veikia centrinę nervų sistemą pakiliai, o didelėmis dozėmis – slopinančiai, sukelia prislėgtą nuotaiką.