Liaudies medicinoje labiausiai vartojama uosio žievė, kuri yra žinoma dėl savo savybių – jos sudėtyje yra mineralinių medžiagų – kalcio ir magnio.
Lapais ir žieve nuo seno gydė chroniškus kvėpavimo takų susirgimus, radikulitą, naudojo kaip šlapimą skatinančią ir vidurius laisvinančią, žaizdas gydančią priemonę.
Uosių žievės ir lapų preparatai naikina žalingąsias bakterijas, gydo uždegimines ligas, ilgai negyjančias žaizdas, stabdo kraujavimą, malšina skausmus, mažina aukštą kūno temperatūrą, tonizuoja organizmą ir iš jo išvalo parazitus.
Rekomenduojama vartoti sergant kvėpavimo takų, inkstų ir kepenų ligomis. Padeda greičiau pasveikti po peršalimo, reguliuoja medžiagų apykaitą ir stiprina potenciją.
Liaudies medicina teigia, kad uosio lapai ir žievė gali būti naudojama kaip kosulį mažinanti, vėžį gydanti ir karščiavimą mažinanti priemonė.
Šviežia uosio žievė gali būti naudojama šviežiems įpjovimams -kad žaizda greitai užgytų (tam ant žaizdos su sultinga puse – reikia nuimti žievę nuo nelabai jaunos ir nelabai senos šakos). Keisti patariama 2-3 kartus per dieną.
Uosio žievė kovoja su mikrobais, mažina skausmą. Ji turi sutraukiančių, raminamųjų, antihelmintinių ir atsikosėjimą skatinančių savybių.
Uosio žievė yra patvari, pilkos spalvos, su būdingais įtrūkimais ir raštais. Ji po džiovinimo gali būti naudojama ir miltelių pavidalu. Visos veikliosios medžiagos išsaugomos šioje žievės formoje, o užplikytos patenka į vandenį.
Žievės miltelių užpilas rekomenduojamas sergant peršalimo ligomis, kurias lydi karščiavimas, taip pat esant uždegiminiams procesams organizme.
Uosio žievės milteliai
2 arbatiniai šaukšteliai miltelių + 1 stiklinė verdančio vandens. Palaikyti ant silpnos ugnies 10-15 minučių. Atvėsinti. Nukošti. Patariama gerti mažomis porcijomis visą dieną, bent po pusę stiklinės per dieną.
Uždegiminiai procesai, peršalimas, karščiavimas, inkstų uždegimai.
2 arbatiniai šaukšteliai (apie 15 gramų uosio žievės miltelių) + 1 stiklinė verdančio vandens (250 ml). Pavirti vandens vonelėje apie 15 minučių. Arba palikti per naktį termose. Tada nukošti. Gerti patariama po ½ stiklinės 2–3 kartus per dieną.
Temperatūros mažinimas
2 valgomieji šaukštai susmulkintos žievės + 1 litras verdančio vandens. Pavirinti 10 minučių. Nukošti. Išgerti patariama 150 ml tris – keturis kartus per dieną, kol karščiavimas nuslūgs.
Uosio žievės nuoviras dizenterijos atvejui
2 valgomieji šaukštai susmulkintos sausos žievės +1 stiklinė verdančio vandens. Pavirinti 30 minučių. Leisti atvėsti 10 minučių. Nukošti ir rankomis nuspausti likučius. Papildyti virintu vandeniu iki pirminio lygio prieš užverdant. Gerti patariama po 1/3 stiklinės, 3-4 kartus per dieną.
Toks pat nuoviras vartojamas ir sergant kepenų, inkstų, šlapimtakio trakto ligomis, plaučių tuberkulioze, bronchopneumonija, sutrikus medžiagų apykaitai, užkrėtus virškinamąjį traktą kirmėlėmis. Geriama tais pačiais kiekiais ir periodiškumu.
Tinktūros receptas
100 gramų šviežios uosio žievės +0,5 litro 50 laipsnių degtinės. 10 dienų laikyti tamsioje, šiltoje vietoje, periodiškai sujudinti. Nukošti. Vartoti patariama po arbatinį šaukštelį į puse stiklinės vandens 3 kartus per dieną – prieš valgį. Padeda pavargusioms kojoms ir skaudantiems jų raumenims.
Uosio žievėje yra taninų ir ji gali būti naudojama juodiems, mėlyniems ir rudiems dažams gaminti. Iš lapų gaunamas žalias dažiklis.
Teigiama, kad uosio lazdelė padeda vaikščioti, mažina nuovargį ir sąnarių skausmus.
