Mėlynių lapų ir ūglių, kurie naudojami ir liaudies medicinoje, cheminė sudėtis skiriasi nuo jos uogų. Kaip dažnai tokiais atvejais nutinka, mėlynių lapuose yra beveik visko, kas yra jos uogose, tik kelis kartus mažiau. Be to, juose yra daugybė medžiagų, kurios paprastai nepatenka į uogas. Visos jos teikia organizmui nedidelį karščiavimą mažinantį ir baktericidinį poveikį bei […]
ŠALAVIJAS – VAISTINĖS SAVYBĖS
Išvertus iš lotynų kalbos SALVEO, reiškia – „gydyti”. Augalas gerina virškinimą, mažina rūgimą ir dujų kaupimąsi žarnyne, stiprina visą organizmą, saugo nuo insulto, turi antivėžinių savybių, pasižymi nervų sistemą raminančiu poveikiu. Slopina pieno liaukų sekreciją, todėl rekomenduojama vartoti nutraukiant kūdikių maitinimą krūtimi. Alzheimerio liga – šalavijas gali pagerinti atmintį ir informacijos apdorojimo procesus žmonėms, sergantiems […]
BULVĖS
Žalios bulvės ir jų sultys yra labai sveika vartoti. Bulvėse yra daug medžiagų, tokių kaip kalis, siera, fosforas ir chloras, todėl sėkmingai naudojamas senatvinėms odos dėmėms šalinti. Visi mikroelementai naudingi tik organine, natūralia forma. Virdami jie virsta neorganiniais elementais, o tokiu pavidalu organizmas jų visiškai nepasisavina arba yra labai menkos vertės. Bulvėse yra daug kalio, […]
BERŽO ŽIEVĖ
Žievę rinkti reikia nuo nesenesnių kaip 12-14 metų beržų, kitaip vaistinis efektas gerai sumažėja. Rinkti žievę syvų judėjimo metu. Renkant žievę nuimamas viršutinė balta luoba iki karnienos. Geriausia skaitosi nuo kamieno vidurio. Džiovinama lauke. Liaudies medicinoje gydymui naudojama tik žievė, gauta nuo gyvo, dar nepradėjusio džiūti ir nepažeisto pelėsių grybų. Didžiausia vertė yra beržo žievė, […]
ĄŽUOLO ŽIEVĖ
Ąžuolo žievės stipresnės vaistinės savybės būna iki lapų pasirodymo. Rinkti žievę reikėtų nuo jaunų šakelių iki lapų pasirodymo laikotarpio. Vaistinei žaliavai ruošti, būtina pasirinkti ne vyresnę nei 5 metų amžiaus, blizgančią šakų žievę. Žievė lupama nuo plonų (iki 10 cm skersmens) kamienų ir šakų anksti pavasarį prieš lapų skleidimąsi (balandį – gegužę). Medžio žievė džiovinama […]
SVOGŪNAS (lot. Allium cepa L.)
Svogūnai labai sveiki ir maistingi, juose daug vitaminų ir mikroelementų – kalcio, fosforo, kalio, magnio, vitamino C, B, PP, E. Būdingą kvapą paaiškina jame esantys eteriniai aliejai. Jame gausu antibakterinių medžiagų. Svogūnuose yra cheminių junginių, kurie aktyvina imuninę sistemą. Fitoncidai neleidžia daugintis virusams ir bakterijoms organizme, o antioksidantai lėtina uždegiminius procesus. Taip kad svogūnai teisėtai […]
