Liaudies medicinoje žalių bulvių stiebai ir lapai, turintys solanino, naudojami kaip priešuždegiminė, antibakterinė ir žaizdas gydanti priemonė. Tačiau dėl solanino toksiškumo jį reikia vartoti atsargiai ir geriausia pasikonsultavus […]
Read More →
Mėlynių lapų ir ūglių, kurie naudojami ir liaudies medicinoje, cheminė sudėtis skiriasi nuo jos uogų. Kaip dažnai tokiais atvejais nutinka, mėlynių lapuose yra beveik visko, kas yra jos […]
Read More →
Garšvos (lot. Aegopodium podagraria) — tai Lietuvoje plačiai paplitęs, dažnai laikomas piktžole, tačiau turintis vaistinių savybių augalas. Vertingi yra jo jauni lapai, bet ir žiedai turi naudingų medžiagų. […]
Read More →
Čiobrelio pavadinimas kilęs iš graikų kalbos žodžio „thymos“, reiškiančio „kvepalai“, todėl nenuostabu, kad jo aromatas toks stiprus ir skvarbus. Čiobreliai mėgsta saulėtas vietas, greit įšylantį smėlio dirvožemį. Čiobreliai […]
Read More →
Liaudies medicinoje medetkų lapai, stiebai ir net sėklos gali būti naudojami vairioms ligoms gydyti – tiek išoriniam, tiek vidiniam naudojimui. Jie turi priešuždegiminių, žaizdas gydančių, antiseptinių ir antispazminių […]
Read More →
Drebulės lapai liaudies medicinoje gali būti naudojami ruošiant įvairius vaistus, turinčius antimikrobinių, priešuždegiminių, karščiavimą mažinančių ir kitų naudingų savybių. Drebulės žydi gana anksti, būtent nuo kovo iki balandžio […]
Read More →
