LAUKINĖ AGUONA
Laukinės aguonos (laukinės savaime pasisėjančios aguonos) žiedlapiai renkami iš karto jiems pražydus, tik jokiu būdu ne nukritusius ant žemės ir po vieną lapelį sudedami džiovinimui pavėsingoje vietoje.
****
Kadangi šis augalas turi vitamino E, tai žiniuoniai (žolininkai) gydė juo nevaisingumą. Sudžiovintus žiedlapius sutrindavo į miltelius ir paruošdavo nuovirą: 1 arbatinį šaukštelį miltelių užvirinti su 200 ml vandens. Nukošti. Išgerti patariama per visą dieną.
200 gramų medaus sumaišydavo su 2 valgomaisiais šaukštais aguonos žiedlapių miltelių, o vakarais šį mišinį privalėjo valgyti po ½ arbatinio šaukštelio -abu sutuoktiniai.
****
Raudonuose laukinių aguonų žiedlapiuose yra pats svarbiausias augalo elementas – kurio dėka yra slopinamas kosulys, galvos kraujagyslių spazmai, (migrena), raminančiai veikia centrinę nervų sistemą.
Liaudies medicina pataria naudoti aguonos žiedlapių nuovirą padidėjusiam prakaitavimui, migrenos priepuoliams slopinti, protinio nuovargio pašalinimui, mieguistumui sukelti esant nemigai.
Receptas
1 stiklinę sudžiovintų aguonos žiedlapių užpilti 1 stikline labai karštu pienu ir leisti prisitraukti pusę valandos, pridėjus arbatinį šaukštelį medaus vartoti patariama po valgomąjį šaukštą 3 kartus per dieną.
Laukinių aguonų arbata
1 valgomasis šaukštas aguonų žiedlapių (su kaupu) +250 ml verdančio vandens. Po 5 minučių nukošti. Pasaldinti medumi. Gerti patariama mažais gurkšneliais labai šiltą arbatėlę. Pakanka dviejų- trijų stiklinių per dieną. Tinka vaikams.
Laukinių aguonų žiedlapių tinktūra
10 gramų žiedlapių +100 ml 50 laipsnių degtinė. Tamsioje vietoje laikyti sandariai uždarytą dvi savaites, pastoviai sukratant. Po dviejų savaičių gautą tinktūrą nukošti. Patariama vartoti ne daugiau 15 lašų į pusę stiklinės vandens – kamuojant nemigai, migrenai, protiniam nuovargiui.
Žiedlapių tinktūrą patariama gerti nuo nemigos, kosulio, širdies plakimo, karščiavimo, viduriavimo ir nevalingo šlapinimosi, bronchito. Ji turi raminamąjį, švelnų analgetinį ir migdomąjį poveikį.
Užpilas
1valgomasis šaukštas susmulkintų aguonų žiedlapių +200 ml karšto vandens. Leisti prisitraukti 15-20 minučių Nukošti. Gerti patariama po 0,25 stiklinės tris kartus per dieną.
Nuoviras
1,5 valgomojo šaukšto savaiminio sėjimo aguonų žiedlapių +200 ml verdančio vandens. Leisti prisitraukti 2 minutes. Nukošti. Gerti patariama po vieną ar du valgomuosius šaukštus 2–5 kartus per dieną.
KOSULYS
1 valgomasis šaukštas sudžiovintų žiedų +1/4 litro verdančio vandens. Nukošti po 5 minučių. Pasaldinti medumi. Patariama gerti nuo kosulio mažais gurkšneliais, labai šilta. Pakanka 2-3 stiklinių per dieną.
NEMIGA
10 gramų žiedlapių užpilti 1 stikline karšo vandens, geriausia tinka į termosą. Palaikyti 30 minučių. Nukošti. Atvėsinus, gerti patariama po 1 valgomą šaukštą vakare 30 minučių prieš miegą.
****
10 gramų sutrintų aguonų žiedlapių +200 ml verdančio vandens arba pieno. Palaikyti 15 minučių. Nukošti. Gerti patariama po valgomąjį šaukštą 30 minučių prieš miegą.
****
Nuoviras su medumi
2 arbatiniai šaukšteliai medaus +200 ml verdančio vandens +2 arbatiniai šaukšteliai aguonų žiedlapių miltelių. Pavirti 5 minutes. Įdėti medų. Gerti patariama po 1 arbatinį šaukštelį tris kartus per dieną.
AGUONŲ LAPAI
Aguonų lapai naudojami kaip tonizuojanti ir karščiavimą mažinanti priemonė. Tradicinė medicina juos naudoja kaip raminančią ir kosulį mažinančią priemonę. Rekomenduojami sergant bronchitu, nemiga, viduriavimas, šlapimo pūslės ligos.
****
Išoriškai
Liaudies medicinoje aguonų lapai buvo garinami, trinami ir naudojami kaip kompresas, norint atsikratyti karpų, gydyti mėlynes, navikus, skaudančius sąnarius. Tam pačiam tikslui gali būti panaudotos susmulkintos ir žalios nesubrendusios augalo galvutės.
****
Sergant podagra, aguonų lapai sutrinami su druska, tepami ant uždegimo vietos, apvyniojami šiltu skudurėliu. Metodas padeda sumažinti skausmą.
****
1 valgomasis šaukštas susmulkintų lapų +1 stiklinė verdančio vandens. Leisti prisitraukti 1 valandą. Nukošti. Vartoti patariama po 1 valgomąjį šaukštą 2-3 kartus per dieną – kaip tonizuojančią ir karščiavimą mažinančią priemonę.
****
Aguonų šaknų nuoviras malšina galvos skausmą, gydo sėdimojo nervo uždegimą.
DARŽO AGUONA
Emocinis nuovargis, nemiga
10 gramų. žiedlapių +1 stiklinė karšto vandens arba pieno. 5 minutes silpnai pakaitinti. Nusistovėjus nuovirui apie 20 minučių, nukošti. Gerti patariama 1 valgomasis šaukštas 3 kartus per dieną. Kamuojant nemigai likus pusvalandžiui iki įprasto laiko miegoti.
****
Padidėjusiam prakaitavimui mažinti
1-2 arbatinis šaukštelius medaus ištirpinti stiklinėje vandens. Įpilti į šį tirpalą 2 arbatinius šaukštelius sudžiovintų žiedlapių miltelių ir pavirinti mišinį apie 10 minučių. Atvėsinus, gerti patariam tris kartus per dieną po vieną arbatinį šaukštelį nuoviro.
****
10 gramų žiedlapių +100 ml 50 laipsnių degtinė. Tamsioje vietoje laikyti sandariai uždarytą dvi savaites, pastoviai sukratant. Po dviejų savaičių gautą tinktūrą nukošti. Rekomenduojama gerti nuo nemigos pusvalandį prieš miegą. Patariama vartoti ne daugiau 15 lašų į pusę stiklinės vandens.
****
Kai geliamai skauda sąnarius ir raumenis rekomenduojama pamėginti kompresėlius iš susmulkintų aguonų galvučių ir lapų kaip skausmą raminančią priemonę.
AGUONŲ SĖKLOS
Aguonų sėklas renkama rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais.
Smulkintų aguonų sėklų užpilai pasižymi gydomosiomis savybėmis, malšina uždegimą ir pilvo skausmą apsinuodijus, kartu su viduriavimu. Aguonose esantys mineralai ir vitaminai teigiamai veikia nervinių procesų stabilizavimą, užkerta kelią psichikos sutrikimams, gerina nuotaiką, padeda sėkmingai gydytis, susidoroti su stresinėmis situacijomis. Tai teigiamai veikia emocinę ir bendrą organizmo sveikatą.
Moterims reguliarus aguonų sėklų vartojimas duoda geros naudos – hormonų lygio normalizavimu ir dirglumo bei nerimo pašalinimu.
Aguonos palaiko sveikus kaulus, skatina jų vystymąsi. Aguonų sėklose yra geležies, fosforo – tai mineralai, būtini raumenims, kaulams. Yra kalcio (1 valgomajame šaukšte aguonų sėklų yra 126 mg kalcio – kasdienis šaukštas aguonų sėklų užtikrina nemažą kalcio kiekį), geležies ir magnio. Šie mineralai svarbūs norint sureguliuoti smegenų veiklą, neuronų vystymuisi. Gausu vario ir geležies -šios medžiagos padeda susidaryti raudoniesiems kraujo kūneliams – jų trūkumas lemia mažakraujystę. Jos maistingos, nesukelia alergijos, tačiau jų nepatariama suvalgyti per daug.
Iš šių aguonų sėklų pagamintas ekstraktas vartojamas gydant piktybinius auglius ir kartu neleidžia plėstis jų metastazėms. Tai patvirtina klinikiniai tyrimai atlikti Japonijoje.
****
Užėjus šlapimo takų uždegimui ir jaučiasi stiprus deginantis skausmas šlapimtakio srityje, gali padėti jeigu suvalgysite vienu kartu 10 gramų daržo aguonų sėklų.
****
Norint greitai nuslopinti kosulį patariama sutrinti daržo aguonų sėklas į miltelius ir sumaišykite su šiltu pienu santykiu viena dalis sėklų, trys dalys pieno. Šį mišinį rekomenduojama išgerti iš karto. Tai gali padėti nuimti skausmus krūtinėje ir numalšinti kosulį. Netgi tokį pienišką mišinį siūloma vartoti vaikams – tik mažesniu kiekiu.
****
5-10 gramų džiovintų laukinių aguonų sėklų +1 stiklinė verdančio vandens. Leisti prisitraukti kol visiškai atvės. Nukošti. Gerti patariama po 1 valgomąjį šaukštą kelis kartus per dieną. Nemigos atveju rekomenduojama gerti po 1/4 stiklinės nakčiai. Užpilą galima gerti su medumi.
Gydant ūminį enteritą, hemorojų, galvos skausmą, vėžį – patariama vartoti po 1 valgomąjį šaukštą kelis kartus per dieną.
****
Susmulkintos sėklos sumaišomos su medumi ir valgomos sergant kepenų ligomis.
****
Aguonų sėklos negatyviai veikia žarnyno parazitus.
****
Aguonų sėklas susmulkinus ir atskiedus vandeniu, gaunamas baltas, pieniškas skystis, kuris vadinamas aguonpieniu. Patariama gerti po pusę stiklinės 3-4 kartus per dieną – nuo hemorojaus ir sunkios pneumonijos.
****
Kosulys
Sutrintos daržo aguonų sėklos + šiltas pienas(1:3). Išgerti rekomenduojama iš karto.
