Bazilikas puikus padėjėjas mūsų organizmui. Pavadinimas kilęs iš egzotiško žodžio basileus – karalius. Baziliko istorija labai įdomi ir keista. Prancūzams jis buvo karališka žolė, italams – meilės ženklas, indams – šventa žolė. Lapai skinami iki žydėjimo. Vartojami švieži, šaldyti, džiovinti pavėsyje. Džiovinto baziliko skonis gerokai skiriasi nuo šviežio. Pasižymi stipriu antimikrobiniu poveikiu. Vertinamos ir gydomosios […]
Baltoji snieguolė (lot. Galanthus nivalis, angl. Common Snowdrop)
Tai nuodingas augalas, kurio sudėtyje yra aktyviųjų alkaloidų: galantamino ir kitų junginių. Galantaminui patekus į žmogaus organizmą, jis sparčiai sutraukiamas į kraują, lengvai prasiskverbia į centrinę nervų sistemą ir stuburo smegenis, reiškiasi ilgalaikiai stimuliuojančiu poveikiu. Jo dėka palengvėja nervinių impulsų perdavimas ir pralaidumas nuo nervinių ląstelių į raumenis. Liaudies medicina teigia, kad baltoji snieguolės gali […]
Ajero šaknys (lot. Acorus calamus, angl. Calamus, vok. Ackerwurz)
Į Europą ajeras atkeliavo iš Kinijos ir Indijos. Tai daugiametis, 50-100 cm. aukščio augalas, dažnai sutinkamas, pelkių, ežerų, upių pakrantėse. Patrynus jo kardiškus lapus, pasklinda specifinis kvapas. Seniau ant ajerų lapų buvo kepama kvapni naminė duona, jų buvo dedama į aruodus, rūbų spintas, kad atbaidyti vabzdžius kenkėjus. Azijos šalyse ajerų šakniastiebių milteliai vartojami kaip prieskoniai. […]
