Bazilikas puikus padėjėjas mūsų organizmui. Pavadinimas kilęs iš egzotiško žodžio basileus – karalius. Baziliko istorija labai įdomi ir keista. Prancūzams jis buvo karališka žolė, italams – meilės ženklas, indams – šventa žolė. Lapai skinami iki žydėjimo. Vartojami švieži, šaldyti, džiovinti pavėsyje. Džiovinto baziliko skonis gerokai skiriasi nuo šviežio. Pasižymi stipriu antimikrobiniu poveikiu. Vertinamos ir gydomosios […]
Baravykas (lot. Boletus, vok. Dickröhrlinge)
Liaudies medicinos žinovai baravykais pataria gydytis plaučių tuberkuliozę bei stiprinti nusilpusią imuninę sistemą, gerinti medžiagų apykaitą. Patariama naudoti kaip gydymo priemonę sergant tuberkulioze, nusilpus jėgoms. Liaudies medicinos žinovai teigia, jog reguliariai valgant baravykų, pastebimai sumažėja pavojus susirgti skrandžio ir žarnyno ligomis, nes baravykuose esančios antibiotikų poveikio medžiagos žarnyne slopina kai kurias patogenines bakterijas. Manoma, jog […]
Anyžinis lofantas (lot. Agastache foeniculum)
Anyžinis lofantas – Daugiametis augalas. Anyžinis lofantas pasižymi baktericidiniu veikimu, mažina kraujo spaudimą, vartojamas medžiagų apykaitai pagerinti, gydyti virškinimo trakto ligas, gastritą, skrandžio ir žarnyno sutrikimus bei hepatitą, naikina ligas sukeliančias bakterijas. Anyžinis lofantas stiprina organizmą, tiesiogiai veikdamas imuninę sistemą, verčia ją aktyviau veikti sekrecijos organus ir, vadinasi, skatinti mūsų vidines apsaugines jėgas, stabdo senėjimo […]
Amerikonka – smulkiažiedė galinsoga (lot. Galinsoga parviflora)
Vienas iš veiksmingiausių augalų nuo padidinto kraujo spaudimo. Kai vasarą ravėsite sodą ir daržą, neišmeskite šio vertingo maistinio ir vaistinio augalo vadinamo smulkiažiede Galinsoga arba Amerikonka, lotyniškai Galinsoga parviflora. Galinsoga parviflora – tai Pietų Amerikos žemyno augalas, ramunėlės giminaitis. Gydymo tikslais naudojamas visas augalas – ir šaknys, ir visa antžeminė dalis. Raunama prasidėjus galinsogos žydėjimui […]
Ajero šaknys (lot. Acorus calamus, angl. Calamus, vok. Ackerwurz)
Į Europą ajeras atkeliavo iš Kinijos ir Indijos. Tai daugiametis, 50-100 cm. aukščio augalas, dažnai sutinkamas, pelkių, ežerų, upių pakrantėse. Patrynus jo kardiškus lapus, pasklinda specifinis kvapas. Seniau ant ajerų lapų buvo kepama kvapni naminė duona, jų buvo dedama į aruodus, rūbų spintas, kad atbaidyti vabzdžius kenkėjus. Azijos šalyse ajerų šakniastiebių milteliai vartojami kaip prieskoniai. […]
