Lapai renkami per žydėjimą – gegužės pabaigoje – birželio pradžioje (tuo laiku riešuto lapuose susikaupia daugiausia vitamino C) Tuo laiku jie jau gerai išsivystę ir turi specifinį kvapą. Graikinio riešuto lapai tai tikras farmacinis kombinatas, gaminantis daug žmogui vertingų medžiagų. Užpilą iš graikiškų riešutų lapų patariama gerti esant galvos smegenų aterosklerozei: 1-2 arbatiniai šaukšteliai užverdami […]
Gervuogės lapai (lot. Rubus subgen. Rubus)
Liaudies medicinoje gervuogių uogų arbatą naudoja nervams raminti bei organizmui stiprinti. Antpilais ramina, kai padidėjęs dirglumas, kankina nemiga. Nuo viduriavimo vartojami smulkintų džiovintų lapų milteliai. Liaudies medicina nurodo, kad plikytų gervuogių lapai (2 dalys) ir medetkos žiedai (1 dalis), geriant po puoduką 3 kartus per dieną, gerai padeda nuo žarnyno uždegimų. Patariama vartoti: 1. esant […]
Gaurometis siauralapis (lot. Epilobium angustifolium, angl. Fireweed, vok. Schmalblättriges Weidenröschen, rus. Иван-чай)
Tai dažnai mūsų gamtoje matoma gėlė, tačiau nevertinama. Neskinama puokštėms, retai renkama arbatai. Auga pamiškėse, saulėtose vietose, dažnai degimvietese, galbūt todėl kaimyninėje Latvijoje vadinama „ugnies gėlė“. Prieškarinėje Rusijoje ją naudojo labai plačiai, tiesiog kaip arbatą, atsigėrimui, ir vadino paprastai – „Ivano arbata“. Jos lapai ir šaknys – valgomos. Lapuose rasta daug biologiškai aktyvių medžiagų, taninų […]
Garšva (lot. Aegopodium podagraria)
Naudojant šį augalą galima išvalyti kepenis, pagerinti medžiagų apykaitos darbą. Augalų pasaulyje nėra tokio valgomo augalo kaip garšva, kuris savo chemine sudėtimi būtų toks artimas žmogaus kraujo sudėčiai. Garšvoje labai daug imuninę sistemą stimuliuojančio vitamino C, obuolių ir citrininės rūgšties. Taip pat didelės gydomosios galios prideda joje esantys svarbiausi mikroelementai: manganas, varis, geležis. Garšva turi […]
Erškėtrožių lapai
ERŠKĖTROŽIŲ LAPELIAI Senuose žolininkų šaltiniuose sakoma, kad iš erškėtrožių pirmųjų lapelių, surinktų gegužės mėnesį ir teisingai išdžiovintų, galima pasigaminti nuostabią arbatą, primenančią žaliąją arbatą, tik daugiau vaistingą, turtingą įvairiomis medžiagomis ir malonaus skonio. Nuskintus lapelius reikia truputį pamaigyti, paraičioti delnu pasidėjus ant balto popieriaus lapo. Po to išdžiovinti pavėsyje. Saugoti geriausia tamsaus stiklo stikliniame inde, […]
Debesylo šaknys
Debesylo šaknys kasamos ankstyvą pavasarį balandžio – gegužės mėnesį – iki pradedant dygti, arba vėlai rudenį – po vaisių sunokinimo. Jo šaknų sistema būna iki 30 centimetrų gylio, todėl pradėkite kasti plačiau. Šaknį traukite už stieblapio, atsargiai, kad nenulaužtumėte. Švariai nuplaukite ir supjaustykite griežinėliais 1-2 centimetrų storio, jeigu išilgai, tai 10 -20 centimetrų ilgio. Debesylo šaknys […]
