Pradinę kojų tinimo stadiją galima pastebėti, kai kojinės elastinė juosta ar bato kontūras palieka žymę ant blauzdos – tarsi įspaustą odoje. Kaupiantis skysčiams, išnyksta matomas venų piešinys pėdos viršutinėje dalyje, kulkšnys praranda ryškius kontūrus, o blauzda ir pėda padidėja. Tuomet žmogus pradeda jausti diskomfortą avėdamas įprastą, jau pranešiotą avalynę: batai tampa ankšti arba atrodo per maži.

Kojų tinimas ypač dažnai pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms, nėštumo metu, esant karštam orui arba ilgai stovint ar sėdint. Jis gali būti reakcija į fizinį krūvį arba rimtų sveikatos sutrikimų – pavyzdžiui, širdies, inkstų ar venų nepakankamumo, limfinės sistemos sutrikimų, periferinių kraujagyslių ar kepenų ligų bei hormonų pusiausvyros sutrikimų – požymis.

Dažniausiai jis atsiranda dienos pabaigoje, ypač po ilgesnio fizinio krūvio arba dėl netinkamos kūno padėties. Patinusioje vietoje oda tampa minkšta ir puri, o ją paspaudus lieka įdubimas. Dažniausiai patinsta pėdos ir čiurnos, tačiau sunkiais atvejais tinimas gali plisti aukštyn – net iki šlaunų.

Jei kojų tinimas pasireiškia epizodiškai ir jį lydi kiti simptomai, laikinai sumažinti patinimą galima bandyti liaudiškomis priemonėmis. Tačiau jei tinimą lydi skausmas, uždegimas, odos spalvos pakitimas, sunkumo pojūtis, bendras negalavimas ar karščiavimas arba jei jis kartojasi kasdien, būtina kreiptis į gydytoją. Tokiais atvejais tinimas gali signalizuoti apie rimtas būkles, pavyzdžiui, kraujo sąstovį, širdies, kepenų ar inkstų sutrikimus, hormonų pusiausvyros sutrikimus arba lėtinį venų nepakankamumą.

Pirmas žingsnis mažinant apatinių galūnių tinimą – riboti druskos vartojimą ir papildyti mitybą produktais, kurie švelniai padeda organizmui pašalinti skysčių perteklių.

Jei tinsta kulkšnys, geriausios natūralios priemonės yra petražolės, salierai, šparagai, česnakai, žemuogės, juodieji serbentai. Gausiau vartojant šiuos produktus, lengviau pašalinami skysčiai. Vis dėlto veiksmingiausi natūralūs diuretikai yra spanguolės ir bruknės. Galima vartoti pačias uogas arba iš jų lapų paruoštą nuovirą.

Aukštakulniai arba visiškai plokščias bato padas skatins nuolatinį tinimą. Patogūs, nespaudžiantys batai su vidutinio aukščio kulnu – idealus pasirinkimas kasdienai.

Esant kojų tinimui dėl venų varikozės, naudinga dėvėti kompresines priemones, kurios parenkamos individualiai, atsižvelgiant į reikiamą spaudimo lygį ir venų sistemos būklę.

Pagrindiniai „varikozinės“ kojų tinimo požymiai: atsiranda daugiausia vakare, sustiprėja ilgai būnant statiškoje padėtyje, palengvėja vaikštant.

Pėdų vonelės: vėsus vanduo su jūros druska ir mėtų nuoviru sutraukia kraujagysles ir mažina sunkumo pojūtį.

Šalti kompresai: sūriame vandenyje sudrėkinto vėsaus audinio naudojimas padeda sumažinti uždegimą.

Kojų pakėlimas: laikant kojas aukščiau širdies lygio, gravitacija padeda kraujui ir limfai tekėti atgal į kūną, taip mažinant sąstovį.

Petražolės (įskaitant šaknų antpilą), spanguolės, bruknės (uogos ir lapai), juodieji serbentai, braškės, česnakai, smidrai, kmynų sėklų antpilas, erškėtuogių arbata.

Kojų pakėlimas aukščiau širdies lygio – vienas paprasčiausių ir veiksmingiausių būdų sumažinti tinimą. Tai padeda pagerinti veninio kraujo ir limfos nutekėjimą bei palengvina susikaupusių skysčių pasišalinimą.

Patariama atsigulti ant lovos ar sofos. Po kojomis patariama pasidėti pagalvių, volelį ar susuktą antklodę taip, kad pėdos būtų aukščiau širdies lygio (maždaug 30–45 laipsnių kampu). Palaikykite kojas tokioje padėtyje 15–20 minučių. Kartokite šią procedūrą 2–3 kartus per dieną, ypač vakare, po ilgo kojų krūvio.

Priešingai nei dažnai manoma, esant kojų tinimui nerekomenduojama vartoti šlapimo išsiskyrimą skatinančių vaistų. Dėl pernelyg intensyvaus skysčių šalinimo skysčiai ištraukiami iš kraujagyslių, o ne iš audinių, kuriuos siekiama gydyti; dėl to kyla kraujo krešulių susidarymo kraujagyslėse rizika.

Naudingomis laikomos pėdų vonelės su jūros druska. Vandens temperatūra neturėtų viršyti 35 laipsnių. Vietoj jūros druskos galima naudoti akmens druską – ją taip pat būtina ištirpinti vandenyje. Išmirkę pėdas, likusiu tirpalu sudrėkinkite rankšluostį ir apvyniokite juo blauzdas.

Vėsios pėdų vonelės su jūros druska ir žolelėmis (pavyzdžiui, ramunėlėmis ar mėtomis), švelnus pėdų masažas bei poilsis pakėlus kojas aukščiau gali padėti greitai sumažinti kojų tinimą. Liaudies medicina taip pat rekomenduoja gerti natūralių savybių turinčių žolelių, pavyzdžiui, bruknių lapų ar petražolių, antpilus.

Kartu svarbu nepamiršti tam tikrų apribojimų:

Karštų pėdų vonelių nereikėtų daryti esant venų varikozei ar uždegimui.

Druskos kompresai draudžiami, jei ant odos yra žaizdų ar įbrėžimų.

Kontrastinės vonios gerina kraujagyslių tonusą, mažina kapiliarų pralaidumą ir skatina limfos drenažą.

Žolelių užpilai – su ramunėlėmis, mėtomis, šalavijais ar beržų lapais – suteikia priešuždegiminį ir raminamąjį poveikį.

Paprasta druska ir soda (2–3 valgomieji šaukštai druskos + 1 valgomasis šaukštas sodos + 3 litrai vandens) mažina raumenų įtampą ir gerina mikrocirkuliaciją.

Paprastas būdas sumažinti kojų tinimą namuose – daryti vėsias pėdų voneles; tai ypač veiksminga, jei tinimą sukėlė ilgalaikis sėdėjimas ar stovėjimas. Ši procedūra gerina kraujotaką, mažina tinimą bei kojų sunkumo pojūtį ir atpalaiduoja raumenis po fizinio krūvio.

Į dubenį įdėkite nemažai žliūgės ir užpilkite ją keturiais–penkiais litrais verdančio vandens. Palaukite, kol mišinys atvės iki tokios temperatūros, kurią gali pakęsti oda, tada įmerkite į jį pėdas. Laikykite jas šiame antpile, kol jis visiškai atvės. Tokias pėdų voneles rekomenduojama daryti kasdien.

Jei patinsta kojos, patariama prieš miegą pėdas pamirkyti tokioje vonelėje: 2 litruose šilto vandens (37 laipsnių) ištirpinti 2 šaukštus jūros druskos ir įpilti šaukštą spygliuočių ekstrakto. Vonelės trukmė – 20 minučių. Po to kojas nuplauti drungnu vandeniu ir šiltai apsikloti.

Kontrastinės vonelės arba vonelės su druska bei žolelių nuovirais gali pastebimai pagerinti kojų būklę ir bendrą savijautą.

Kai kojos pakaitomis merkiamos į šaltą ir šiltą vandenį, tai veiksmingai stiprina kraujagyslių sieneles ir atkuria jų tonusą. Paruoškite du nedidelius indus. Į vieną įpilkite šalto (10–12 °C), o į kitą – šilto (ne karšto – apie 40 °C) vandens. Pakaitomis merkite kojas tai į vieną, tai į kitą dubenį.

Šaltame vandenyje pėdas reikėtų laikyti trumpiau. Jei tik pradedate taikyti kontrastines voneles, temperatūrų skirtumą galite daryti ne tokį didelį.

Norint sumažinti kojų nuovargį, patariama pakaitomis 10 kartų panardinti pėdas į karšto (+40 °C) ir vėsaus (+20 °C) vandens voneles. Paskutinį kartą pėdas reikia panardinti į vėsų vandenį. Į vandenį galima įberti 50 gramų liepų žiedų ir 1 šaukštą valgomosios druskos. Panaši vonelė su lazdynų lapais padeda esant venų varikozei.

Liaudies medicina siūlo ir kitų prieinamų priemonių:

kopūsto lapas – veiksmingas būdas uždegimui ir tinimui mažinti (prieš naudojimą lapą reikia suminkštinti, uždėti ir pritvirtinti);

beržų lapų, ramunėlių, krapų ar petražolių antpilai;

didžiosios varnalėšos lapų aprišimai;

linų sėmenų aliejaus naudojimas.

Kartais būklę gali pagerinti kompresai. Ypač gydomosiomis savybėmis garsėja kopūstų lapai: lapą galima šiek tiek pakočioti kočėlu ir uždėti ant patinusios kojos.

Dar viena veiksminga liaudiška priemonė nuo kojų tinimo – beržų lapų antpilas: užpilkite litrą verdančio vandens ant 200 gramų lapų ir įberkite šaukštą druskos. Paruošę antpilą, sudrėkinkite jame tvarsčius ir naudokite juos kompresams.

Ramunėlių, medetkų ar šalavijų antpilas padeda sumažinti įtampą. Pakanka vos kelis kartus pakeisti kompresus, kad sumažėtų kojų tinimas. Šiems kompresams naudinga naudoti liaudiškas priemones, pavyzdžiui, ramunėlių nuovirą: į skystį pamerkiamas medvilninis audinys, kuriuo apvyniojamos kojos iki pat kelių.

Valgomoji soda ir druska padeda pašalinti skysčių perteklių per odos poras.

Augaliniame aliejuje galima pavirti smulkintas dilgėlių šaknis, o tada palikti mišinį atvėsti ir nusistovėti. Gautu aliejumi galima tepti patinusias kojas (geriausia – prieš miegą), energingai įtrinant, kol jis visiškai susigers.

Esant stipriam patinimui, rekomenduojama gerti petražolių antpilą. Petražoles geriausia smulkiai supjaustyti, užplikyti verdančiu vandeniu ir palikti penkiolikai minučių nusistovėti. Nukošti. Į antpilą įdėjus ramunėlių ar krapų, jį galima naudoti ir kompresams ant patinusių kojų.

Smulkia tarka sutarkuoti šviežią bulvę. Gautą masę patariama dėti ant kulkšnių, apvynioti maistine plėvele ir pritvirtinti medvilniniu tvarsčiu. Kompresą patariama laikyti dvi valandas dienos metu (vėliau jį galima pakeisti šviežiu) arba palikti visai nakčiai.

Pakaitinti 10 litrų vandens ir patariama į kibirą įberti 1 valgomąjį šaukštą valgomosios sodos, įlašinti arbatinį šaukštelį jodo tinktūros bei įdėti 1 stiklinę druskos. Pusvalandį patariama pamirkyti kojas šiame tirpale. Norėdami sumažinti tinimą, atlikite šią procedūrą kasdien arba kas antrą dieną. Visą kursą sudaro 10 procedūrų.

Užplikyti po vieną valgomąjį šaukštą džiovintų gudobelės uogų bei žiedų puse litro verdančio vandens ir palikti pritraukti nuo 30 minučių iki 1 valandos. Nukošti. Gerti patariama po trečdalį stiklinės tris kartus per dieną, tarp valgymų.

Pripildykite lininius maišelius arba pagalvių užvalkalus šviežių beržų lapų. Įdėkite į juos kojas ir apdėkite jas lapais iki pat kelių taip, kad blauzdas dengtų bent 2 cm storio lapų sluoksnis. Patariama palaikyti kojas maišeliuose 3–4 valandas. Per tą laiką jos pradės gausiai prakaituoti. Procedūrą galima tęsti panaudotus lapus pakeitus šviežiais. Teigiama, kad patinimas paprastai sumažėja po kelių procedūrų.

Užpilkite 0,5 litro verdančio vandens ant 1 valgomojo šaukšto beržo pumpurų arba 2 valgomųjų šaukštų beržo lapų ir palikite vieną valandą pritraukti. Antpilą nukošti ir patariama gerti po pusę stiklinės 4 kartus per dieną.

Sutrinkite šviežius kalankės lapus iki košelės ir ja iki pusės pripildykite stiklinį indelį. Iki viršaus užpilkite degtine, padėkite tamsioje vietoje ir palikite dvi savaites nusistovėti. Patariama kiekvieną vakarą prieš miegą įtrinti antpilu patinusias kulkšnis ir leisti joms savaime nudžiūti.

Linų sėmenys: iš šių sėklų paruoštas nuoviras tradiciškai vartojamas organizmui valyti ir vandens bei druskų pusiausvyrai normalizuoti.

1 litras karšto vandens + 2 valgomieji šaukštai linų sėmenų. Virinti 10 minučių. Uždengti indą ir leisti nusistovėti 1 valandą. Gėrimą patariama gerti gana šiltą – po pusę stiklinės kas dvi valandas, iki aštuonių kartų per dieną. Šį gydymo kursą rekomenduojama tęsti kasdien 2 savaites.

Norėdami sumažinti kojų tinimą, pavirkite 4 šaukštus linų sėmenų litre vandens 10–15 minučių. Apvyniokite puodą antklode ir palikite nuovirą pritraukti vieną valandą. Gerti patariama jį karštą – po pusę stiklinės 6–8 kartus per dieną kas dvi valandas.

Jose yra medžiagų, skatinančių inkstų veiklą ir padedančių greičiau pašalinti susikaupusius skysčius.

Kruopščiai nuplauti petražoles (tiek lapus, tiek šaknis) ir sumalti jas mėsmale. 1 stiklinę gautos masės sudėti į stiklinį indą + puse litro verdančio vandens. Leisti prisitraukti šiltoje vietoje 9 valandas. Išspausti vienos citrinos sultis ir supilti jas į nukoštą petražolių antpilą. Tris dienas kasdien patariama gerti po trečdalį stiklinės šio mišinio.

Ant valgomojo šaukšto smulkiai supjaustytų petražolių šaknų užpilkite pusę litro verdančio vandens. Geriausia palikti mišinį pritraukti per naktį termose. Nukoškite skystį ir patariama gerti jį po vieną valgomąjį šaukštą, visą kiekį paskirstydami visai dienai.

Du valgomuosius šaukštus petražolių sėklų užpilkite puse stiklinės verdančio vandens. Uždenkite indą, sandariai apvyniokite ir palikite 12 valandų nusistovėti. Nukošti. Gerti patariama po vieną valgomąjį šaukštą šios priemonės keturis kartus per dieną, likus pusvalandžiui iki valgio.

Prieš eidami miegoti, įtrinkite kulkšnių odą alyvuogių aliejumi, tada apibarstykite druskos ir valgomosios sodos mišiniu (santykiu 1:1). Apvyniokite kulkšnis (ne per stipriai) lininiu tvarsčiu ir palikite visai nakčiai.

Sutarkuokite du vidutinio dydžio svogūnus iki košelės ir sumaišykite su puse stiklinės cukraus. Palikite mišinį nusistovėti per naktį, o ryte išspauskite sultis iš gautos masės. Vartoti patariama po 2 valgomuosius šaukštus šios priemonės kas rytą, iškart atsikėlus.

Teigiama, kad svogūno antpilas atpalaiduoja ištinusias kojas. Nulupti didelę galvutę svogūno, smulkiai supjaustyti, užplikyti vienu puodeliu verdančio vandens ir palikti nakčiai. Rytą nukošti ir patariama išgerti prieš pusryčius. Gydytis rekomenduojama porą savaičių.

Nuo tinimo dažnai padeda ir bruknių lapų nuoviras: užpilkite 1 stikline vandens 2 valgomuosius šaukštas lapų ir pavirkite 15 minučių. Skystį nukoškite ir išgerti patariama per dieną.

Sauso vyno ir medaus mišinys naudingas esant kojų tinimui. Vyno kiekis turi būti dvigubai didesnis už medaus kiekį. Ši priemonė taip pat tinka esant nutukimui bei norint atsikratyti antsvorio. Tinimui gydyti mišinį patariama vartoti po 50 ml 3–4 kartus per dieną. Geriausia jį gerti prieš valgį.

Taip pat naudingos mėtų ir melisų arbatos – tai atpalaiduojantys gėrimai, padedantys nusiraminti po įtemptos dienos. Ypač mėtos padeda mažinti tinimą ir gerinti kraujotaką.

Jei tinimas nemažėja arba jį lydi skausmas ar staigus, stiprus paraudimas, tai gali rodyti rimtą sveikatos sutrikimą (pavyzdžiui, trombozę). Tokiais atvejais būtinai pasitarkite su gydytoju.