Naudinga namuose turėti beržo lapų. Jie gydo avitaminozę, stiprina ir valo organizmą, gerina virškinimą. Lapai renkami gegužę, pavasarį kol dar jauni, kol yra švieži, lipnūs ir kvapūs, skinami geriau nuo genimų, nukirstų medžių, kad nebūtų pakenkta augančiam. Džiovinami nuo saulės apsaugotoje patalpoje. Sudžiuvę būna žalsvos spalvos, kvapnūs, sutraukiančio skonio. Tinka vartoti vienerius metus. Sergant lėtine […]
Bazilikas (lot. Ocimum, angl. basil, vok. Basilikum)
Bazilikas puikus padėjėjas mūsų organizmui. Pavadinimas kilęs iš egzotiško žodžio basileus – karalius. Baziliko istorija labai įdomi ir keista. Prancūzams jis buvo karališka žolė, italams – meilės ženklas, indams – šventa žolė. Lapai skinami iki žydėjimo. Vartojami švieži, šaldyti, džiovinti pavėsyje. Džiovinto baziliko skonis gerokai skiriasi nuo šviežio. Pasižymi stipriu antimikrobiniu poveikiu. Vertinamos ir gydomosios […]
ĄŽUOLO GILĖS
AŽUOLO GILĖS PADĖS GYDYTI CUKRALIGĘ Ąžuolo gilės padeda šlapimo sistemos gydymui, efektinga priemonė esant moteriškiems negalavimams, taip pat veikia potencijos padidėjimą. Giliukai padeda virškinimo sistemai: jų nuoviras – esant įvairiems apsinuodijimams, skrandžio sutrikimams, chroniškų ir aštrių kolitų atvejais. Tinktūrą iš ąžuolo giliukų gali naudoti tie, kurie turi problemų su hipertonija, osteochondroze, sąnarių skausmais. Ąžuolo giliukų […]
Ajero šaknys (lot. Acorus calamus, angl. Calamus, vok. Ackerwurz)
Į Europą ajeras atkeliavo iš Kinijos ir Indijos. Tai daugiametis, 50-100 cm. aukščio augalas, dažnai sutinkamas, pelkių, ežerų, upių pakrantėse. Patrynus jo kardiškus lapus, pasklinda specifinis kvapas. Seniau ant ajerų lapų buvo kepama kvapni naminė duona, jų buvo dedama į aruodus, rūbų spintas, kad atbaidyti vabzdžius kenkėjus. Azijos šalyse ajerų šakniastiebių milteliai vartojami kaip prieskoniai. […]
