Vaistinė medžiaga: lapai, stiebai, žiedai. Neužmirštuolė pasižymi atsikosėjimą skatinančiomis, priešuždegiminėmis, kraują atstatančiomis savybėmis. Rekomenduojama naudoti plaučių tuberkuliozės, lydimos stipriu prakaitavimu ir svorio metimu atvejais, sergant chronišku bronchitu, kosint. Sultys ir milteliai rekomenduojami naudoti į vidų burnos ertmės piktybinių auglių atvejais. Vandeninis užpilas naudojamas naktinio kosulio, bronchito gydymui. Užpilas: 2 arbatiniai šaukšteliai neužmirštuolės žolės užpilkite 200 ml verdančio […]
Kiškiakopūstis
PAPRASTASIS KIŠKIAKOPŪSTIS – IŠVALO VIDINES KRAUJAGYSLIŲ SIENELES Tinka džiovinti, šaldyti, rauginti. Kiškiakopūstis vartojamas tiek šviežias, tiek džiovintas. Augalo lapeliai ir žiedeliai turi daug vitamino C, taip pat vitamino K, karotino, organinių rūgščių. Patariama vartoti 5 dienas. Paskui daryti pertrauką. Pagal liaudies mediciną kiškiakopūstis: – skatina tulžies ir šlapimo išsiskyrimą; – palengvina sunkių ir gausių menstruacijų […]
Juodvaisių aronijų vaisiai (lot. Aronia melanocarpa, angl. Black chokeberry)
JUODVAISIŲ ARONIJŲ VAISIAI IR LAPAI (lot. Aronia melanocarpa, angl. Black chokeberry) – IMUNINĖS SISTEMOS STIPRINIMAS, KEPENŲ, INKSTŲ GYDYMAS, CUKRALIGĖ, HIPERTONIJA, MAŽAKRAUJYSTĖ, SKYDLIAUKĖ. Paruošimas Nunokę vaisiai skinami giedrą dieną (rugpjūčio antroje pusėje – rugsėjo pradžioje). Apie 2 mėnesius vaisius galima laikyti 0+5 °C temperatūroje. Vaisius galima džiovinti džiovykloje 45–50 °C temperatūroje. Kad geriau išsilaikytų vitaminai, nuskintos […]
Gervuogės lapai (lot. Rubus subgen. Rubus)
Liaudies medicinoje gervuogių uogų arbatą naudoja nervams raminti bei organizmui stiprinti. Antpilais ramina, kai padidėjęs dirglumas, kankina nemiga. Nuo viduriavimo vartojami smulkintų džiovintų lapų milteliai. Liaudies medicina nurodo, kad plikytų gervuogių lapai (2 dalys) ir medetkos žiedai (1 dalis), geriant po puoduką 3 kartus per dieną, gerai padeda nuo žarnyno uždegimų. Patariama vartoti: 1. esant […]
Gaurometis siauralapis (lot. Epilobium angustifolium, angl. Fireweed, vok. Schmalblättriges Weidenröschen, rus. Иван-чай)
Tai dažnai mūsų gamtoje matoma gėlė, tačiau nevertinama. Neskinama puokštėms, retai renkama arbatai. Auga pamiškėse, saulėtose vietose, dažnai degimvietese, galbūt todėl kaimyninėje Latvijoje vadinama „ugnies gėlė“. Prieškarinėje Rusijoje ją naudojo labai plačiai, tiesiog kaip arbatą, atsigėrimui, ir vadino paprastai – „Ivano arbata“. Jos lapai ir šaknys – valgomos. Lapuose rasta daug biologiškai aktyvių medžiagų, taninų […]
Debesylo šaknys
Debesylo šaknys kasamos ankstyvą pavasarį balandžio – gegužės mėnesį – iki pradedant dygti, arba vėlai rudenį – po vaisių sunokinimo. Jo šaknų sistema būna iki 30 centimetrų gylio, todėl pradėkite kasti plačiau. Šaknį traukite už stieblapio, atsargiai, kad nenulaužtumėte. Švariai nuplaukite ir supjaustykite griežinėliais 1-2 centimetrų storio, jeigu išilgai, tai 10 -20 centimetrų ilgio. Debesylo šaknys […]
