Gysločio lapus galima užplikyti verdančiu vandeniu ir gerti kaip arbatą. Gysločio lapai gali gydyti skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligę, gastritą bei kolitą. Augalo veikliosios medžiagos reguliuoja cholesterino kiekį kraujyje, todėl ypač tinka gydant aterosklerozę. Gysločio lapų arbatą rekomenduojama gerti: sergant bronchitu, bronchine astma, esant kvėpavimo takų uždegimams. Arbata lengvina atsikosėjimą, mažina užkimimą. Gysločio lapų arbata […]
BULVĖS
Žalios bulvės ir jų sultys yra labai sveika vartoti. Bulvėse yra daug medžiagų, tokių kaip kalis, siera, fosforas ir chloras, todėl sėkmingai naudojamas senatvinėms odos dėmėms šalinti. Visi mikroelementai naudingi tik organine, natūralia forma. Virdami jie virsta neorganiniais elementais, o tokiu pavidalu organizmas jų visiškai nepasisavina arba yra labai menkos vertės. Bulvėse yra daug kalio, […]
ĄŽUOLO LAPAI
Lapuose yra naudingų taninų – kvercetino ir pentozanų. Fenoliniai junginiai, esantys ąžuolo lapuose, veikia kaip stiprus antioksidantas, kovojantis su laisvaisiais radikalais organizme, todėl jie yra naudingi valant organizmą nuo toksinų ir atliekų. Ąžuolo lapai pasižymi antikancerogeniniu poveikiu, dėl savo antioksidacinių savybių jie gali užkirsti kelią vėžinių ląstelių augimui. Flavonoidai, kurių taip pat yra ąžuolo lapuose, […]
MOLIŪGO LAPAI
Moliūgų minkštimo ir sėklų nauda neabejojama. Tačiau moliūgų lapai yra tokie pat naudingi. Jie naudojami kulinarijoje gaminant maistą, o liaudies medicinoje – vidaus organų ligoms gydyti. Lapų turtinga cheminė sudėtis teigiamai veikia žmogaus organizmą, padeda užkirsti kelią rimtų ligų vystymuisi. Moliūgų lapai yra minkštos struktūros ir gero skonio. Jų dedama į žalias salotas, įdarytus, marinuotus, […]
PUTINO ŽIEVĖ
Žievė lupama anksti pavasarį, balandžio ir gegužės mėnesiais, tuo metu ji lengvai atsiskiria nuo jaunų šakelių. Žievę patariama susmulkinti ir išdžiovinti lauke. Užpilas – kaip raminanti priemonė esant nervų susirgimams, traukulių pašalinimui, padidintam kojų prakaitavimui. Putino žievė stipriai siaurina kraujagysles ir stiprina gimdos raumenų tonusą. Dažniausiai ji vartojama akušerijoje ir ginekologijoje gimdos kraujavimams stabdyti. Ekstrakto […]
Daugiametė saulutė (lot. Bellis perennis)
Saulutė pradeda žydėti balandį ir žydi iki spalio mėn. Žiedlapiai balti, rožiniai arba rausvi. Vaistams pjaunama visa antžeminė dalis žydėjimo metu. Džiovinama pavėsyje, dažnai vartant 25-35°C temperatūroje. Laikyti gerai uždarytame stikliniame inde vienerius metus. Pavasarį jaunus saulučių lapus galima vartoti salotoms, sriubai: galima valgyti visą: žiedelius, lapelius, pumpurėlius. Gydo kepenų ir inkstų ligas, žaizdas, odos […]
