Mums įprasta širdelę pastiprinti gudobelių vaisiais, bet Vakarų Europoje labiau mėgstami lapai su žiedais. Dabar surinkta minėta žaliava žiemą Jums sutaupys krūvą pinigų, nervų ir sveikatos. Geriausia rinkti tik pradėjusius žydėti gudobelės žiedus ir tik giedrą dieną, nes tuomet juose susikaupę daugiausia vaistingų medžiagų. O džiovinti juos reikia pavėsyje gerai vėdinamoje patalpoje ant balto ar […]
Grikių žiedai ir lapai (lot. Fagopyrum, vok. Buchweizen)
Grikių žolėje gausu veikliosios medžiagos rutino. Rutinas puikiai stiprina kapiliarus, todėl grikių žolė nuo seno liaudies medicinoje vartojama išsiplėtusioms venoms, įvairiems kraujotakos sutrikimams gydyti. Be to, ši medžiaga plečia kraujagysles, skatina šlapimo išsiskyrimą, veikia raminamai: 1-2 arbatinius šaukštelius grikių žolės reikia užplikyti stikline verdančio vandens, apie minutę pavirinti ant mažos ugnies ir uždengus palikti 10-15 […]
Graikinio riešuto lapai (lot. Juglans regia)
Lapai renkami per žydėjimą – gegužės pabaigoje – birželio pradžioje (tuo laiku riešuto lapuose susikaupia daugiausia vitamino C) Tuo laiku jie jau gerai išsivystę ir turi specifinį kvapą. Graikinio riešuto lapai tai tikras farmacinis kombinatas, gaminantis daug žmogui vertingų medžiagų. Užpilą iš graikiškų riešutų lapų patariama gerti esant galvos smegenų aterosklerozei: 1-2 arbatiniai šaukšteliai užverdami […]
Ginkmedis (lot. Ginkgo biloba)
Kinijoje tūkstančius metų ginkmedis buvo vartojamas kaip preparatas nuo sutrikimų, susijusių su senatve. Retas kuris vyresnio amžiaus pacientas gali pasigirti puikia atmintimi bei sugebėjimu susikoncentruoti. Kiti skundžiasi galvos svaigimu, ūžimu ausyse, miego sutrikimais. Tačiau neretai tokių negalavimų pasitaiko ir jauno amžiaus žmonėms. Yra duomenų, kad organizmo senėjimas prasideda jau nuo 20-ųjų gyvenimo metų. Tai susiję […]
Gaurometis siauralapis (lot. Epilobium angustifolium, angl. Fireweed, vok. Schmalblättriges Weidenröschen, rus. Иван-чай)
Tai dažnai mūsų gamtoje matoma gėlė, tačiau nevertinama. Neskinama puokštėms, retai renkama arbatai. Auga pamiškėse, saulėtose vietose, dažnai degimvietese, galbūt todėl kaimyninėje Latvijoje vadinama „ugnies gėlė“. Prieškarinėje Rusijoje ją naudojo labai plačiai, tiesiog kaip arbatą, atsigėrimui, ir vadino paprastai – „Ivano arbata“. Jos lapai ir šaknys – valgomos. Lapuose rasta daug biologiškai aktyvių medžiagų, taninų […]
Erškėtrožių lapai
ERŠKĖTROŽIŲ LAPELIAI Senuose žolininkų šaltiniuose sakoma, kad iš erškėtrožių pirmųjų lapelių, surinktų gegužės mėnesį ir teisingai išdžiovintų, galima pasigaminti nuostabią arbatą, primenančią žaliąją arbatą, tik daugiau vaistingą, turtingą įvairiomis medžiagomis ir malonaus skonio. Nuskintus lapelius reikia truputį pamaigyti, paraičioti delnu pasidėjus ant balto popieriaus lapo. Po to išdžiovinti pavėsyje. Saugoti geriausia tamsaus stiklo stikliniame inde, […]
