Naudinga namuose turėti beržo lapų. Jie gydo avitaminozę, stiprina ir valo organizmą, gerina virškinimą. Lapai renkami gegužę, pavasarį kol dar jauni, kol yra švieži, lipnūs ir kvapūs, skinami geriau nuo genimų, nukirstų medžių, kad nebūtų pakenkta augančiam. Džiovinami nuo saulės apsaugotoje patalpoje. Sudžiuvę būna žalsvos spalvos, kvapnūs, sutraukiančio skonio. Tinka vartoti vienerius metus. Sergant lėtine […]
Bergenija (lot. Bergenia)
Bergenijos pasižymi baktericidinėmis, sutraukiančiomis, kraujavimą stabdančiomis savybėmis, padeda sergant įvairiais gleivinių uždegimais, pritaikomos stomatologijoje, ginekologijoje. Rusų žiniuoniai ją labai vertina ir kaip priešvėžinių savybių turintį augalą. Amžinai žalias galingas žolynas, dažnai naudojamas miestų želdynuose, ypač išplatintas ruošiantis atominiam karui, kaip augalas kuris nebijo radioaktyviųjų medžiagų ir gali būti naudojamas bet kokiomis sąlygomis. Labai populiarus Tibeto, […]
Baltoji snieguolė (lot. Galanthus nivalis, angl. Common Snowdrop)
Tai nuodingas augalas, kurio sudėtyje yra aktyviųjų alkaloidų: galantamino ir kitų junginių. Galantaminui patekus į žmogaus organizmą, jis sparčiai sutraukiamas į kraują, lengvai prasiskverbia į centrinę nervų sistemą ir stuburo smegenis, reiškiasi ilgalaikiai stimuliuojančiu poveikiu. Jo dėka palengvėja nervinių impulsų perdavimas ir pralaidumas nuo nervinių ląstelių į raumenis. Liaudies medicina teigia, kad baltoji snieguolės gali […]
Alyvos (lot. Syringa, vok. Flieder)
Žievė (nuovirai) – išoriniai nuo odos uždegimų, pūliuojančių žaizdų, opų. Šviežius lapus patariama dėti ant pūliuojančių žaizdų, opų. Alyvų žiedų trauktinė: 1 stiklinė žiedų, 0,5 litro degtinės, užpylus palaikyti tamsioje vėsioje vietoje 2 savaites. Patariama gydyti – kojų pentinus, sutrenkimus, druskų kaupimąsi. Liaudies medicina teigia, kad tinka patepti gerklę ir paskalauti, sergant angina, tik rekomenduojama […]
Ajero šaknys (lot. Acorus calamus, angl. Calamus, vok. Ackerwurz)
Į Europą ajeras atkeliavo iš Kinijos ir Indijos. Tai daugiametis, 50-100 cm. aukščio augalas, dažnai sutinkamas, pelkių, ežerų, upių pakrantėse. Patrynus jo kardiškus lapus, pasklinda specifinis kvapas. Seniau ant ajerų lapų buvo kepama kvapni naminė duona, jų buvo dedama į aruodus, rūbų spintas, kad atbaidyti vabzdžius kenkėjus. Azijos šalyse ajerų šakniastiebių milteliai vartojami kaip prieskoniai. […]
