Geriausias laikas rinkti žolę yra gegužės pabaigoje ir birželio pradžioje žydėjimo metu. Ugniažolę reikia išrauti, nes jos šaknyse irgi daug naudingų medžiagų. Ją reikia nedelsiant išvalyti nuo dirvožemio, o patį visą augalą – nuo sausų lapų, jei tokių yra. Tada ugniažolė nuplaunama ir surišama į ryšulius po keletą vienetų, kad išdžiūtų. Geriausia ugniažolės džiovinti tamsioje, gerai vėdinamoje vietoje. Svarbu, kad ji nebūtų veikiama tiesioginių saulės spindulių. Išdžiuvus, reikia suvynioti į audinį, kad apsaugotų nuo dulkių. Manoma, kad tokia forma laikomas augalas gali būti tinkamas iki trejų metų. Ugniažolių nuėmimui nereikėtų rinktis augalo su pažeistais ar ligotais lapais.
****
Ugniažolės sultis galima naudoti kaip antiseptiką smulkioms žaizdelėms dezinfekuoti. Gydant karpas ir kitas panašias ligas, jos sumaišomas su vazelinu, kad susidarytų tepalas, kuris tepamas tiesiai ant pažeistos vietos.
Teigiama, kad ugniažolės sultys yra veiksmingos nuo pleiskanų, jei jos pridedamos prie šampūno. Be to, lapus galima sumalti į miltelius ir naudoti probleminėms vietoms gydyti.
Apgamai
Iš pradžių patariama patepkite juos ugniažolės sultimis, tada sutrinkite lapus į pastą ir rekomenduojama dėti ant probleminės vietos. Po savaitės ar pusantros oda turi tapti skaistesnė.
Spuogai, kitos odos ligos
1 valgomasis šaukštas nusausintos, susmulkintos žoleles +1,5 stiklinės verdančio vandens. Pavirti penkias minutes. Leisti prisitraukti aštuonias valandas. Nukošti. Tepti odą patariama 1-2 kartus per dieną. Šaldytuve gali būti laikomas tik 7 dienas.
Teigiama, kad šviežias ugniažolės sultis galima naudoti kaip jodą įbrėžimams, negilioms žaizdoms ir įpjovimams dezinfekuoti.
PERSPĖJIMAS
Nepaisant visų naudingų ugniažolės savybių, ji gali būti pavojinga dėl to, kad yra nuodinga. Jos net nevalgo gyvuliai, nes augalas sukelia apsinuodijimą ir sunkius skrandžio bei žarnyno uždegimus.
Nepatariama naudoti kai yra alergija vaistažolėms, nėštumas ir žindymas, širdies ir kraujagyslių ligos, psichikos sutrikimai, tulžies pūslės akmenligė.
Jos negalima duoti vaikams. Perdozavus, gali pasireikšti pykinimas, vėmimas, viduriavimas, sunkumas galvoje, kai kuriais atvejais net haliucinacijos, todėl ugniažolę gerti reikia labai atsargiai.
Ugniažolės visiškai neturėtų vartoti žmonės, turintys nervų sistemos sutrikimų, ypač epilepsija, ir tiems, kurie serga bronchine astma ir krūtinės angina.
Ji gali pakenkti kepenų sveikatai ir turėti rimtą neigiamą poveikį širdžiai, padidindama skilvelių aritmijų riziką.
UGNIAŽOLĖ NUO AUGALŲ KENKĖJŲ
Šis augalas yra vienas geriausių natūralių insekticidų (priemonių nuo vabzdžių kenkėjų). Ugniažolė veiksmingai kovoja su visų rūšių amarais ir daugeliu kitų kenkėjų.
Ugniažolė padeda atsikratyti:
kopūstinė musė, visų rūšių amarai, drugys, agrastų kandis, kandys, graužikai ir daugelio kitų kenkėjų.
Ugniažolė pjaunama tik esant sausam orui žydėjimo pradžioje ir žydėjimo metu (gegužės-rugpjūčio mėnesiais), pjaunant 5-10 cm atstumu nuo žemės. Spalio mėnesį renkamos jos šaknys. Džiovinimas atliekamas natūraliomis sąlygomis iš karto po surinkimo. Svarbu! Elektrinio džiovinimo metu 40-60°C temperatūroje prarandamos visos gydomosios savybės.
Ugniažolė padeda kovoti su kenkėjais ir augalų ligomis. Jei dirvožemis yra užkrėstas kenkėjais, galite naudoti paprastą metodą. Prieš sodindami svogūninius augalus, į dirvą įberkite susmulkintos ugniažolės.
Ugniažolės užpilas
Lengva atsikratyti amarų ir kitų vabzdžių, galinčių užpulti augalus.
Paimti žydinčią ugniažolę (su šaknimis) ir ją susmulkinti. Užpilti 2,5 litro švaraus vandens. Palikti apie 15 minučių. Nukošti. Po to galite purkšti krūmus, gėles ir medžius.
Iš šviežių ugniažolės krūmų galite pasidaryti užpilą. Penkias susmulkintas ugniažoles, kartu su šaknimis, pamirkykite kibire vandens per dieną. Ryte šiuo skysčiu galite apipurkšti augalus, kad atbaidytų drugelius, vikšrus ir kitus kenkėjus.
Šviežių ugniažolių užpilas
Vaistinė žolė padeda kovoti su sodo augalų ligomis ir kenkėjais. Pavyzdžiui, purškimas šviežiu ugniažolės antpilu naudojamas nuo gėles užpuolusių vabzdžių.
4-5 augalai kartu su šaknimis. Jie kruopščiai susmulkinami, dedami į kibirą ir užpilami vandeniu. Turite palaukti ne ilgiau kaip 15 minučių. Per šį laiką vanduo paruduoja ir gali būti naudojamas pasėliams laistyti ir purkšti.
Augalų apdorojimas šiuo produktu padeda kontroliuoti amarus. Tas, kuris jau apsigyveno ant sodo augalų, nukris nuo augalų, o naujas ilgai neatsiras.
Džiovintų ugniažolių užpilas
Ugniažolė surenkama žydėjimo metu (gegužės-birželio mėn.), o po to džiovinama šešėlyje. Vaistažoles laikykite sausoje vietoje popieriniuose maišeliuose. Iš džiovintų augalų, kaip ir šviežių, prieš sodinant svogūnines gėles galima paruošti dirvai dezinfekuoti tinkamą užpilą. Ta pati priemonė naudojama gėlių svogūnėliams prieš sodinimą dezinfekuoti.
Užpilui paruošti reikės kibiro vandens +300 gramų sausos ugniažolės. Užpilas laikomas 24 valandas. Gėlių svogūnėliai antpile laikomi 2 valandas, išdžiovinami ir pasodinami į gėlyną.
Jei ruošiate mažiau koncentruotą antpilą (150 gramų džiovintos žolės tam pačiam vandens kiekiui), tuomet galėsite juo apdoroti svogūnėlius nuėmus derlių. Tokiu atveju sodinamoji medžiaga užpile laikoma 30 minučių, po to išdžiovinama ir laikoma.
Ugniažolės mulčias
Augalą reikia susmulkinti ir išbarstyti po lysves, kad atbaidytų kenkėjus.
Sausais ugniažolės lapais galima greitai atsikratyti graužikų.
Ugniažolės mulčias turi nuostabų, teigiamą poveikį augalams. Apskritimus po augalų kamienais galite pabarstyti susmulkintais stiebais, taip jų nepažeis kenkėjai, taip pat neleis dygti piktžolėms. Pelės taip pat nemėgsta ugniažolės, o rudenį galima įnešti į namus sausą augalą ir išbarstyti jį ant grindų. Visos pelės, net patekusios į jūsų namus, ten nepasiliks, o žiemai mieliau susiras „patogesnius“ namus.
Žemę po augalais rekomenduojama mulčiuoti susmulkintomis žaliomis ugniažolės dalimis. Žolė ne tik prisidės prie lėto drėgmės išgaravimo, bet ir apsaugos nuo dažno ravėjimo, atbaidys kenkėjus.
Galite mulčiuoti šviežiai nupjautomis ugniažolėmis arba džiovintomis ugniažolėmis. Technologija labai paprasta: surinktas ugniažolės šiek tiek susmulkinkite ir išbarstykite tarp sodo kultūrų arba rudenį, nuėmus daržą, lengvai suberkite į žemę. Iki pavasario augalas supus, išskirdamas maistines medžiagas į dirvą ir taps substrato dalimi.
Galite išdžiovinti ugniažolę ir pabarstyti jos milteliais ant daugelio augalų, kurie taip pat atbaidys kenkėjus.
Siekiant apsisaugoti nuo graužikų, tarp pasodintų lysvių išklojamos šiek tiek džiovintos ugniažolės.
Jei ant kopūstų atsiranda baltųjų drugelių vikšrų, patariama pasinaudoti sekančiu receptu: į kibirą 1/5 jo tūrio suberkite ugniažolę (šiek tiek susmulkintą) ir užpilkite verdančiu vandeniu. Palikite pusvalandžiui. Po to tirpalą nukoškite ir juo apipurkškite kopūstus. Procedūrą patariama atlikti tol, kol kenkėjai bus visiškai sunaikinti. Šis receptas taip pat tinka vaismedžių kenkėjų kontrolei.
Norėdami atsikratyti amarų ir kopūstinių musių, augalus reikia pabarstyti džiovintos ugniažolės milteliais.
Sodinant svogūninių šeimos augalus, rekomenduojama dezinfekuoti dirvą. Tam puikiai tinka ugniažolė.
Prieš sodindami svogūnėlius taip pat galite dezinfekuoti. Receptas: 150 gramų sausų ugniažolių užpilama 5 litrais verdančio vandens ir pastatoma tamsioje, šiltoje vietoje, kad prisitrauktų 2 dienas. Nukošti. Patariama pamerkti svogūnėlius į paruoštą skystį 2 valandoms.
Ugniažolės antpilas dezinfekuoja svogūninių augalų sodinamąją medžiagą. Naudojamas sauso augalo antpilas (10 litrų vandens užpilama 300 gramų žolės dvi dienas). Svogūnėliai apie dvi valandas laikomi šiltame tirpale, po to išdžiovinami ir pasodinami. Nuėmus derlių, svogūnėliai taip pat nuplaunami ir pusvalandį mirkomi ne tokio stiprumo antpile.
Ugniažolės gali būti naudojamos tiesiog išdžiovinus jas palėpėje. Išdžiovinus galite tiesiog laikyti orui pralaidžiose maišeliuose. Užpilu ugniažolės galima dezinfekuoti dirvą prieš rudeninį svogūnėlių sodinimą. O pačias tulpes prieš sodinant į žemę naudinga palaikyti ugniažolės antpile. Svogūnėliai ugniažolės užpile laikomi dvi valandas. 10 litrų vandens – 300 gramų sausos susmulkintos masės palaikoma dvi dienas. Po apdorojimo svogūnėlius reikia dar kartą išdžiovinti ir tik tada sodinti į dirvą.
Nuo įvairių augalų kenkėjų – populiariausias ir veiksmingiausias panaudojimas – paruošti užpilą. Už kibirą vandens (10 litrų) reikia dėti didelių ugniažolių su šaknimis. Ugniažolė iš anksto supjaustoma. Paliekama parai. Pasibaigus nurodytam laikui galima naudoti amarų naikinimui.
Patariama naudoti amarams ir kitiems vabzdžiams kenkėjams kontroliuoti.
10 litrų vandens paimti 5 didelius susmulkintus ugniažolės augalus (kartu su šaknimis). Leisti 1 parą prisitraukti, o po to visus vabzdžių paveiktus augalus antpilu apdoroti purškimo metodu. Amarai žūva labai greitai, o skruzdėlių atnešti nauji perai visiškai atsisako apsigyventi ant apdorotų augalų. Pačios gėlės pastebimai atgyja nupurškus ugniažolėmis.
Ugniažolė padės susidoroti su graužikais, kurie įprato lankytis sode ir vaišintis sodo pasėliais. Išgąsdinti galite sausomis ugniažolėmis, paskirstytomis tarp jaunų medžių ir lysvių.
Šviežius ugniažolės krūmelius galite tiesiog paskleisti tarp lysvių. Kai kurie graužikai iškart išnyks ir vabzdžių tikrai sumažės.
Galiausiai ugniažolės gali būti išdžiovintos, sudegintos, o susidariusius pelenus įterpti į dirvą arba išbarstyti po jos paviršių. Pelenai iš ugniažolės yra puiki trąša kopūstams, moliūgams, cukinijoms, pomidorams, agurkams, burokėliams, taip pat braškėms, vynuogėms, vaismedžiams ir krūmams tręšti.
Išdžiuvusius ugniažolės kerus išsibarstyti ant žemės po jaunais medžiais. Tai efektyviai atbaido graužikus.
Neišnaikinkite ugniažolės visiškai. Geriau palikti nedidelį plotą ir auginti specialiai sodo reikmėms. Žydėjimo laikotarpiu, gegužės-birželio mėnesiais, skinkite ugniažoles, džiovinkite pavėsyje, o sausus augalus laikykite popieriniuose maišeliuose. Dirbdami su ugniažolėmis, nepamirškite saugos priemonių, augalas yra nuodingas. Nuimdami derlių mūvėkite pirštines, o purkšdami – kaukę.
