Mums įprasta širdelę pastiprinti gudobelių vaisiais, bet Vakarų Europoje labiau mėgstami lapai su žiedais. Dabar surinkta minėta žaliava žiemą Jums sutaupys krūvą pinigų, nervų ir sveikatos. Geriausia rinkti tik pradėjusius žydėti gudobelės žiedus ir tik giedrą dieną, nes tuomet juose susikaupę daugiausia vaistingų medžiagų. O džiovinti juos reikia pavėsyje gerai vėdinamoje patalpoje ant balto ar […]
Dirvinis ridikas arba svėrė (lot. Raphanus raphanistrum, angl. Wild Radish, vok. Acker-Rettich)
SVĖRĖ PADĖS NUO IMPOTENCIJOS IR PROSTATITO Vargu ar galima rasti vyrą, kuris šiuos žodžius priimtų be siaubo akyse. O štai liaudies medicina sako, kad priemonė nuo vyriškų problemų – vaistinis augalas – svėrė. Svėrė kaip vaistinis augalas, sergant vyriškomis ligomis pirmiausia padeda sumažėjusiai spermatogenezei, esant impotencijai, sergant prostatitu. Patariama gerti svėrės nuovirą, užpilą, tinktūrą arba sultis. Naudojama: stiebai, […]
Debesylo žiedai (lot. Inula, angl. Yellowhead)
DEBESYLO ŽIEDAI – HIPERTONIJAI GYDYTI Debesylo žiedų tinktūra: gimdos kraujavimas, hipertonija, kardiosklerozė, greitam nervų sistemos funkcijų atstatymui. Tinktūra veikia tonizuojančiai centrinę nervų sistemą, o taip pat plečia kraujagysles. Tinktūra: 1:10 (viena dalis žiedų +10 dalių geros degtinės). Leisti nusistovėti 14 dienų tamsioje vėsioje vietoje pastoviai sujudinant. Nukošti. Rekomenduojama gerti po 30-40 lašų 3 kartus per […]
Blindės žievė (lot. Salix caprea, angl. Goat Willow, sin. Pussy Willow, sin. Great Sallow, vok. Salweide)
Liaudies medicinoje dažniausiai naudojama blindės žievė. Ji lupama nuo 3-4 metų šakų bei stiebų pavasarį, kai lengvai atšoka nuo medienos. Žaliava laikoma išdžiūvusia, kai lenkiama traškiai lūžta. Sausą išdžiovintą žievę galima laikyti 4 metus. Blindės žievės nuoviro vartojama sergant šlapimo takų uždegimu, reumatu, žarnų kataru su viduriavimu. Blindės žievės nuoviras: 1 šaukštelį susmulkintos blindės žievės […]
Ajero šaknys (lot. Acorus calamus, angl. Calamus, vok. Ackerwurz)
Į Europą ajeras atkeliavo iš Kinijos ir Indijos. Tai daugiametis, 50-100 cm. aukščio augalas, dažnai sutinkamas, pelkių, ežerų, upių pakrantėse. Patrynus jo kardiškus lapus, pasklinda specifinis kvapas. Seniau ant ajerų lapų buvo kepama kvapni naminė duona, jų buvo dedama į aruodus, rūbų spintas, kad atbaidyti vabzdžius kenkėjus. Azijos šalyse ajerų šakniastiebių milteliai vartojami kaip prieskoniai. […]
