Vaistinė dirvuolė (lot. Agrimonia eupatoria) tikrai verta savo pavadinimo. Pavadinta jinai Ponto (Pontijos) karaliaus Mitridato Eupatoro garbei. Jisai, kaip žinia, tikrai buvo garsus. O dirvuolė puikiai padeda geriau darbuotis kepenims, kasai, visai virškinimo sistemai, netgi švelniai tonizuoja. Be to, tinka cukraus kiekiui kraujyje mažinti. O visi kolitikai, kitomis žarnyno ligomis sergantieji šią vaistažolę turi įsimylėti. […]
Braškių lapai
Braškių lapai – turi ne mažiau vaistinių savybių negu uogos. Apie braškių ir žemuogių lapų vaistines savybes liaudies medicina seniai žino. Liaudies medicinoje braškių lapai naudojami arbatoms. Geriausiai juos rinkti rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais. Prieš džiovinant braškių lapus, reikėtų juos truputį apvytinti kokias 3-5 valandas, kad jie pasidarytų minkšti, po to truputį suglamžyti ir sudėti […]
Beržo žirginėliai
Liaudies medicina sako, kad beržo preparatų gydomasis poveikis visiškai skirtingas kiekvieno žmogaus įvairiems organams. Teigiama, kad gydomosiomis savybėmis pasižymi ir gegužės pabaigoje – birželio pradžioje pražydusio beržo žirginėliai. Jie yra vyriški ir moteriški. Moteriški žirginėliai pavieniai, dukart trumpesni už vyriškus, išauga ant trumpų šoninių ūglių, vyriški susitelkę ant šakelių galų po 2–4 kekėmis. Gydymo tikslais […]
Beržo pumpurai
Vaistinei žaliavai renkami neišsiskleidę beržo pumpurai. Beržo pumpurai renkami surišant šluotas iš miškų grioviuose augančių berželių šakelių. Šluotos padžiaunamos tamsioje palėpėje ir džiovinamos. Kai jau gerai išdžius, nukuliami pumpurai. Laikomi sandariame inde. Vertingiausi yra pumpurai, kurių viršūnėlės vos vos ima žalsti. Kai prasikala lapeliai, jie nebetinka. Gamtiniu antibiotiku yra beržo pumpurai. Tik su vieną nuostabia […]
Beržo lapai (lot. Betula, latv. bērs, vok. Birke)
Naudinga namuose turėti beržo lapų. Jie gydo avitaminozę, stiprina ir valo organizmą, gerina virškinimą. Lapai renkami gegužę, pavasarį kol dar jauni, kol yra švieži, lipnūs ir kvapūs, skinami geriau nuo genimų, nukirstų medžių, kad nebūtų pakenkta augančiam. Džiovinami nuo saulės apsaugotoje patalpoje. Sudžiuvę būna žalsvos spalvos, kvapnūs, sutraukiančio skonio. Tinka vartoti vienerius metus. Sergant lėtine […]
Ajero šaknys (lot. Acorus calamus, angl. Calamus, vok. Ackerwurz)
Į Europą ajeras atkeliavo iš Kinijos ir Indijos. Tai daugiametis, 50-100 cm. aukščio augalas, dažnai sutinkamas, pelkių, ežerų, upių pakrantėse. Patrynus jo kardiškus lapus, pasklinda specifinis kvapas. Seniau ant ajerų lapų buvo kepama kvapni naminė duona, jų buvo dedama į aruodus, rūbų spintas, kad atbaidyti vabzdžius kenkėjus. Azijos šalyse ajerų šakniastiebių milteliai vartojami kaip prieskoniai. […]
