Braškių lapai – turi ne mažiau vaistinių savybių negu uogos. Apie braškių ir žemuogių lapų vaistines savybes liaudies medicina seniai žino. Liaudies medicinoje braškių lapai naudojami arbatoms. Geriausiai juos rinkti rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais. Prieš džiovinant braškių lapus, reikėtų juos truputį apvytinti kokias 3-5 valandas, kad jie pasidarytų minkšti, po to truputį suglamžyti ir sudėti […]
Bergenija (lot. Bergenia)
Bergenijos pasižymi baktericidinėmis, sutraukiančiomis, kraujavimą stabdančiomis savybėmis, padeda sergant įvairiais gleivinių uždegimais, pritaikomos stomatologijoje, ginekologijoje. Rusų žiniuoniai ją labai vertina ir kaip priešvėžinių savybių turintį augalą. Amžinai žalias galingas žolynas, dažnai naudojamas miestų želdynuose, ypač išplatintas ruošiantis atominiam karui, kaip augalas kuris nebijo radioaktyviųjų medžiagų ir gali būti naudojamas bet kokiomis sąlygomis. Labai populiarus Tibeto, […]
Alyvos (lot. Syringa, vok. Flieder)
Žievė (nuovirai) – išoriniai nuo odos uždegimų, pūliuojančių žaizdų, opų. Šviežius lapus patariama dėti ant pūliuojančių žaizdų, opų. Alyvų žiedų trauktinė: 1 stiklinė žiedų, 0,5 litro degtinės, užpylus palaikyti tamsioje vėsioje vietoje 2 savaites. Patariama gydyti – kojų pentinus, sutrenkimus, druskų kaupimąsi. Liaudies medicina teigia, kad tinka patepti gerklę ir paskalauti, sergant angina, tik rekomenduojama […]
Ajero šaknys (lot. Acorus calamus, angl. Calamus, vok. Ackerwurz)
Į Europą ajeras atkeliavo iš Kinijos ir Indijos. Tai daugiametis, 50-100 cm. aukščio augalas, dažnai sutinkamas, pelkių, ežerų, upių pakrantėse. Patrynus jo kardiškus lapus, pasklinda specifinis kvapas. Seniau ant ajerų lapų buvo kepama kvapni naminė duona, jų buvo dedama į aruodus, rūbų spintas, kad atbaidyti vabzdžius kenkėjus. Azijos šalyse ajerų šakniastiebių milteliai vartojami kaip prieskoniai. […]
