Yra duomenų, kad gelsvės šaknys prieš žydėjimą ir jo metu yra nuodingos. Todėl patariama jas iškasti rudens pabaigoje ir išdžiovinti. Džiovintą augalinę medžiagą rekomenduojama laikyti sandariai uždarytuose stikliniuose indeliuose. Gelsvės šaknys ir sėklos laikomos 2 metus. Vyriškos galios stiprinimas 30 gramų šaknų miltelių +400 ml vandens. Pavirti ant labai mažos ugnies 30 minučių. Atvėsus nukošti. […]
RYKŠTENĖ (Lot. Solidago)
Žiedus rykštenės sukrauna vidurį vasaros. Rykštenę geriausia rinkti pradėjus žydėti. Renkant vėliau – džiovinimo metu pradeda pūkuotis. Pjaunama tik viršūnėlė su žiedais – be lapelių. Džiovinama gerai vėdinamoje patalpoje. Dar viena rykštenės nevaistinė savybė – sudžiovinta tinka džiovintų gėlių puokštėms. Rykštenė turi priešuždegiminį, antibakterinį, priešgrybelinį poveikį. Rykštenės šaknys padeda naikinti prostatos, krūties, plaučių piktybinio naviko, […]
MEDUS SU VAISTAŽOLĖMIS
Medus su užpiltais vaistiniais augalais, tampa dar naudingesnis, skanesnis ir turi daug gydomųjų savybių. Medų vaikams geriau duoti kartu su kitu maistu (dribsniais, vaisiais, arbata). Šioje formoje medus geriau pasisavinamas. Vaikams negalima duoti per daug medaus. Vaikui pakanka vieno ar dviejų arbatinių šaukštelių per dieną. Medaus, kaip maisto ir dietinės medžiagos, paros norma suaugusiam žmogui […]
GELTONŽIEDIS BARKŪNAS (lot. Melilotus officinalis)
Geltonžiedis barkūnas auga palaukėse, dobilienose, pakelėse, dykvietėse. Geltonžiedžiai barkūnai išoriškai panašūs į baltažiedžius barkūnus. Lengva šiuos augalus skirti pagal žiedų spalvą: geltonžiedžių barkūnų jie sodriai geltoni, o baltažiedžių – balti. Abiejų rūšių barkūnai sudėtimi ir savybėmis panašūs, todėl galima pakeisti vienus kitais. Lietuvoje geltonžiedžiai barkūnai auga rečiau, o baltažiedžiai paplitę ir yra gana dažni augalai. […]
TUJA (LOT. THUJA)
Viena iš stipriausių spygliuočių augalų. Naudojama lėtiniams uždegimams, odos ligoms, gerybiniams ir piktybiniams augliams gydyti, stiprina priešvirusinį imunitetą. Tujų preparatai (nuovirai ir tinktūros) rekomenduojami sergant kepenų, inkstų ligomis, artritu, osteochondroze, cistitu, lėtiniu prostatitu, prostatos adenoma. Tuja liaudies medicinoje naudojama kaip veiksminga priemonė nuo kirmėlių, ypač nuo apvaliųjų kirmėlių, taip pat kaip priešnavikinė priemonė. Šiuolaikiniai mokslininkai […]
Daugiametė saulutė (lot. Bellis perennis)
Saulutė pradeda žydėti balandį ir žydi iki spalio mėn. Žiedlapiai balti, rožiniai arba rausvi. Vaistams pjaunama visa antžeminė dalis žydėjimo metu. Džiovinama pavėsyje, dažnai vartant 25-35°C temperatūroje. Laikyti gerai uždarytame stikliniame inde vienerius metus. Pavasarį jaunus saulučių lapus galima vartoti salotoms, sriubai: galima valgyti visą: žiedelius, lapelius, pumpurėlius. Gydo kepenų ir inkstų ligas, žaizdas, odos […]
