Gysločio lapus galima užplikyti verdančiu vandeniu ir gerti kaip arbatą. Gysločio lapai gali gydyti skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligę, gastritą bei kolitą.
Augalo veikliosios medžiagos reguliuoja cholesterino kiekį kraujyje, todėl ypač tinka gydant aterosklerozę.
Gysločio lapų arbatą rekomenduojama gerti: sergant bronchitu, bronchine astma, esant kvėpavimo takų uždegimams. Arbata lengvina atsikosėjimą, mažina užkimimą. Gysločio lapų arbata gerina apetitą, mažina kraujo spaudimą, palengvina kosulį.
Šviežių gysločio lapų antpilas veikia kaip tonikas nuo nuovargio, jėgų praradimo, pervargimo, diabeto, anemijos, hipertenzijos, aterosklerozės, šlapimo pūslės uždegimo, inkstų ligų ir šlapinimosi į lovą. Šviežių gysločių lapų antpilą ir sultis taip pat patariama vartoti toksikozei nėštumo metu.
Dažnai ant pažeistos kūno vietos dedamas viso gysločio lapas. Tačiau gysločio lapą reikėtų dėti ne visą, o susmulkintą, sutrintą, nes daugiausiai gydomųjų savybių turi gysločio sultys. Sutrynus gysločio lapą patariama jį dėti ant pažeistos kūno vietos.
Gysločių rinkimas
Vaistams renkami lapai ir sėklos, sveiki lapai – visą vasarą.
Geriausiai gyslotį rinkti jam žydint arba jau subrendus sėkloms giedrą dieną. Surinktus lapus reikia išdėlioti ant popieriaus ir džiovinti gerai vėdinamoje patalpoje, nepamirštant lapų pavartyti, kad šie džiūdami nejuoduotų. Gerai sudžiovintas ir teisingai laikomas augalas vaistinių savybių nepraranda 3 metus, yra žalios spalvos, silpno kvapo ir kartoko skonio.
Antrojoje vasaros pusėje, ypač jeigu drėgni orai, lapus gali pažeisti miltligė: ant lapų atsiranda balkšvų ar pilkšvų dėmių. Tokie lapai naudojimui netinka. Nepatariama rinkti palei kelius, kiemuose, prie takų augančių gysločių, nes jie gali būti užteršti.
Ausies skausmas
Patariama sumaigyti gysločio lapą, susukti į tūbelę ir dėti į ausį. Negiliai, be jėgos.
Gastritas, enteritas, kolitas ir skrandžio opos
2 valgomieji šaukštai susmulkinto gysločio + 500 ml verdančio vandens. Palaikyti ant silpnos ugnies 5-10 minučių. Leisti prisitraukti 30 minučių. Nukošti. Gerti patariama po 1/3 stiklinės 3 kartus per dieną- kol būklė pagerės.
Šis naminė priemonė gali paskatinti tulžies ir virškinamojo trakto darbą bei sekreciją, sumažinti kraujospūdį, nuimti įtampą.
1 valgomąjį šaukštą susmulkintų gysločio lapų + 1 stiklinė verdančio vandens. Leisti prisitraukti keletą valandų. Nukošti. Gerti patariam 3-4 kartus per dieną po 1 valgomąjį šaukštą keliolika minučių prieš valgį.
Virškinimo trakto ligos
Gysločio lapo sultis patariama vartoti po 1 valgomąjį šaukštą sulčių (su 50 ml šilto vandens) 15-20 minučių prieš valgį 3-4 kartus per dieną- 1 mėnesį.
Skrandžio, dvylikapirštės žarnos opaligė, gastritas
1 valgomasis šaukštas susmulkintų džiovintų lapų + 1 stiklinė verdančio vandens. Uždengus leisti prisitraukti 2 valandas. Nukošti. Gerti šios arbatos patariama po valgomąjį šaukštą, 3 ar 4 kartus per dieną- 20 minučių prieš valgį.
1 arbatinį šaukštelis susmulkintų gysločio lapų + 1 stiklinė verdančio vandens. Leisti prisitraukti 20-30 minučių. Nukošti. Išgerti patariama per visą dieną.
Blogai gyjančios žaizdos ir įpjovimai
Džiovintus gysločio lapus sutrinkite į miltelius su 2-3 lašais augalinio aliejaus ir sumaišykite su vazelinu santykiu 1:9.
Aterosklerozė, kraujagyslių stiprinimas
1 valgomasis šaukštas susmulkintų gysločio lapų + 1 stiklinė verdančio vandens. Leisti prisitraukti 20-30 minučių. Nukošti. Išgerti patariama per visą dieną. Taip gerti patariama 1 mėnesį.
Gysločio lapų antpilas
Gysločio lapų antpilas teigiamai veikia vyrų lytinių liaukų veiklą ir patariama naudoti esant impotencijai.
25 gramai susmulkintų gysločio lapų + 200 ml verdančio vandens. Leisti prisitraukti 1 valandą. Nukošti. Vartoti patariama po 1 valgomąjį šaukštą 3-4 kartus per dieną.
Gysločio lapai ir medus
Kartu medus ir gyslotis turi hemostazinį, bakteriostatinį ir atsikosėjimą skatinantį poveikį. Sergant bronchitu, tuberkulioze ir skrandžio vėžiu, medus ir gysločiai veikia kaip geriausi atsikosėjimą lengvinantys vaistai.
Liaudies receptuose medus su gysločio lapais sėkmingai naudojamas kovojant su vidurių pūtimu, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige, ateroskleroze, lėtiniu bronchitu, gydant plaučių tuberkuliozę ir skrandžio bei plaučių vėžį.
Medus su gysločiais nuo vidurių pūtimo:
2 arbatiniai šaukšteliai sausų susmulkintų gysločio lapų + 1 stiklinė verdančio vandens. Supilti į termosą ir leisti prisitraukti 2 valandas. Nukošti. Vartojimui įdėti 1 arbatinį šaukštelį medaus, išmaišyti ir gerti patariama 3-4 kartus per dieną po valgio, po 1 valgomąjį šaukštą.
Medus su gysločiais, jei sumažėjęs skrandžio rūgštingumas:
Gysločius lapus sumalti mėsmale. Masę ir sultis sumaišykite, kol visiškai ištirps su tokiu pat kiekiu medaus. Gerti patariama po 1 valgomąjį šaukštą tuščiu skrandžiu- l kartą per dieną.
Medus su gysločiais sergant opalige ir virškinamojo trakto ligomis:
2-3 valgomuosius šaukštus susmulkintų gysločio lapų lygiomis dalimis sumaišyti su medumi ir šiek tiek pakaitinti. Kai mišinys atvės, naudoti patariama po 1 arbatinį šaukštelį 4 kartus per dieną.
Medus su gysločiais yra vitaminų sandėlis ir veiksmingiausia priemonė kovojant su skrandžio opomis ir kitais virškinimo sistemos negalavimais
Medus su gysločiais nuo kosulio:
Sumalti šviežius gysločio lapus, užpilti trupučiu vandens, leisti užvirti, atvėsus įpilti medaus. Naudoti patariama po 1 arbatinį šaukštelį kas valandą.
Medus su gysločiais nuo stipraus kosulio:
Susmulkinkite gyslotį (šviežius lapus), užpilkite 200–250 ml vandens ir leiskite užvirti. Nukošti. Atvėsus dėti natūralaus medaus (3-4 valgomuosius šaukštus). Gerti patariama po 1 arbatinį šaukštelį šio mišinio kas valandą.
2-3 arbatiniai šaukšteliai susmulkintų gysločio, džiovintų lapų + 1 stiklinė verdančio vandens. Leisti prisitraukti 15 minučių. Nukošti. Gerti patariama po 1 stiklinę su natūraliu medumi 3-4 kartus per dieną.
Liaudies medicina teigia, kad sultys iš šviežių gysločio lapų yra veiksminga priemonė gydant piktybinius navikus.
Gysločio lapų sulčių gaminimas namų sąlygomis
Gysločio lapai nupjaunami su dalimi kotelio, gerai nuplaunami šaltu tekančiu vandeniu, leidžiami nuvarvėti, nuplikyti verdančiu vandeniu. Sumalti per mėsmalę ir išspausti per storą audinį.
Taip pat ilgalaikiam sulčių laikymui rekomenduojama maišyti su alkoholiu: 2 dalys sulčių – 1 dalis spirito. Jei nėra spirito, jį galima pakeisti degtine -lygiomis dalimis su sultimis (1:1). Vartoti patariama po 1 valgomąjį šaukštą -skrandžio, žarnyno ir plaučių onkologija.
Kompresas iš gysločio lapų
Kompresui patariama naudoti sumaigytus šviežius lapus, kuriais uždėti naviko pakitimų vietas, arba sultis, kuriomis suvilgyti servetėlę ir uždėti ją ant pažeistos vietos. Rekomenduojama palikti kompresą 10-12 valandų.
Vasarą dažnai susiduriama su problema, kai iššunta tarpupirščiai, tuomet tarp pirštų patariama prikišti sumaigytų smulkių gysločių lapų. Taip pat patariama dėti ant iššutusių vietų (tarp pirštų, šlaunų, ant kirkšnių).
Sumušimai, žaizdos
1 arbatinis šaukštelis susmulkintų gysločių lapų + 1 stiklinė verdančio vandens. Uždengus, leisti prisitraukti 15 minučių. Nukošti. Medžiagos gabalėlį pamirkykite nuovire ir dėkite ant skaudančios, patinusios vietos.
Tepalas su gysločio lapais
Paimti 10 gramų sausų gysločio lapų miltelių + 90 gramų vazelino. Gerai sumaišyti. Naudoti patariama kaip tepalą nuo pūlingų odos ligų.
Tepalas su gysločių lapų sultimis
2 valgomieji šaukštai šviežių sulčių iš gysločio lapų + 100 gramų šviežio sviesto + 1 arbatinis šaukštelis medaus. Kruopščiai sumaišyti. Patariama naudoti išoriškai ant uždegiminių, pūlingų ir nudegusių paviršių, tepant juos 3-4 kartus per dieną.
Gysločio lapų milteliai
Gysločio lapus kruopščiai nuplauti, nusausinti, išdžiovinti ir sumalti į smulkius miltelius. Naudoti patariama kaip milteliai ant žaizdų, pragulų, opų, įbrėžimų.
Tinktūra
Gysločių tinktūra turi priešuždegiminį, antiseptinį, antimikrobinį bakteriostatinį (nuo stafilokokų), antialerginį, analgetinį, atsikosėjimą skatinantį, raminamąjį, hipotenzinį ir vidurius laisvinantį poveikį.
Skatina audinių regeneraciją, stiprina skrandžio ir žarnyno liaukų sekrecinę veiklą. Gysločių tinktūra padeda normalizuoti paviršinio aktyvumo medžiagos savybes kvėpavimo takuose ir atkurti blakstienų epitelio funkcijas.
Gysločio tinktūrai ruošti namuose tinka tiek švieži, tiek džiovinti lapai ir sėklos, surinktos atokiau nuo kelių. Šiuo atveju lapai skinami liepos-rugpjūčio mėnesį, o sėklos renkamos visiškai subrendusios, rudos, arčiau rugsėjo mėnesio. Gysločio derlius nuimamas sausu oru, nudžiūvus rasai.
RECEPTAI
1/3 stiklainio pripildyti grubiai supjaustyto gysločio lapų, užpilti mažiausiai 40 % alkoholiu, laikyti kambario temperatūroje, bet ne saulėje bent 2 savaites. Kasdien suplakti. Nukošti, supilstyti į tamsius buteliukus, arba laikyti apsaugotoje nuo saulės vietoje.
**********************
Gysločio lapus nuplaukite ir nusausinkite. Lapus sutrinkite rankomis, kol išskirs sultis. Sudėkite į litrinį stiklainį ir iki stiklainio viršaus užpilkite gera degtine. Dvi, tris savaites leisti prisitraukti sandariai uždarytame indelyje tamsoje. Periodiškai pakratykite stiklainį. Paruoštą tinktūrą perkošti.
Gysločių tinktūra patariama gerti po 30-40 lašų į ¼ stiklinės vandens 3 kartus per dieną 2-3 savaites.
Gerti patariama po 30-40 lašų į ¼ stiklinės vandens 3 kartus per dieną 7-10 dienų.
Išoriniam naudojimui, gydant nedideles žaizdas ir įbrėžimus, naudokite tinktūroje pamirkytą vatos tamponą.
Hipertenzijai gydyti – po 30 lašų į ¼ stiklinės vandens tris kartus per dieną.
Esant įpjovimams ir sumušimams, patariama dėti kompresus.
Tinktūra galima tepti žaizdeles, įkandimus.
PERSPĖJIMAS
Nepaisant to, kad gyslotis tarp augalų vadinamas saugiausiu, jis taip pat turi kontraindikacijų (medicininė aplinkybė, dėl kurios tam tikras gydymo metodas, vaistas ar procedūra yra kenksmingi ar netinkami vartoti).
Gysločio preparatų nepatartina vartoti sergantiems skrandžio ligomis, kai padidėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas.
Gysločio ilgai naudoti nerekomenduojama žmonėms, kurių didelis kraujo krešėjimas.
Kas alergiškas augalams, pradžioje bandykite naudoti labai mažomis dozėmis ir stebėti organizmo reakciją.
Padidėjęs jautrumas gysločiams; padidėjusi virškinimo liaukų sekrecija; skrandžio ir dvylikapirštės žarnos pepsinė opa ūminėje fazėje.
