Žievę reikia stengtis rinkti nuo jaunų šakelių. Džiovinti reikia gerai vėdinamoje patalpoje ir kai ji turės jau pilkai žalsvą spalvą ir taps lūžtančia – žievė paruošta.

PUTINO ŽIEVĖ

Žievė lupama anksti pavasarį, balandžio ir gegužės mėnesiais, tuo metu ji lengvai atsiskiria nuo jaunų šakelių. Žievę patariama susmulkinti ir išdžiovinti lauke.
Užpilas – kaip raminanti priemonė esant nervų susirgimams, traukulių pašalinimui, padidintam kojų prakaitavimui.
Receptas:
2 valgomuosius šaukštus susmulkintos putino žievės užpilti stikline verdančio vandens, leisti nusistovėti 15-20 minučių, nukošti ir siūloma gerti po 0,5 stiklinės 2 kartus per dieną.
Putinų žievė padeda sumažinti aukštą kraujo spaudimą.
Receptas:
1 šaukštą susmulkintos putinų žievės užpilkite 1 stikline verdančio vandens, pakaitinkite 20 minučių ant labai silpnos ugnies, uždenkite ir palikite 1 valandą nusistovėti, po to nukoškite. Gerkite rekomenduojama po 1 šaukštą 3-5 kartus per dieną.
Putinų žievės nuoviras apsaugo moteris nuo persileidimo.
Receptas:
1 šaukštelį susmulkintos putinų žievės užpilkite 1 stikline vandens ir palikite 4 valandas nusistovėti, po to uždenkite ir pavirkite 5-6 minutes ant silpnos ugnies, palikite nusistovėti pusę valandos. Patariama nuovirą mažais gurkšneliais išgerti per dieną.
Putinų žievės nuoviru patariama gydyti hemorojų, gastritą, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligę, ginekologines ligas.
Putino žievės užpilo receptas:
1 valgomasis šaukštas smulkintos putino žievės užplikomas stikline verdančio vandens, palaikoma 30 minučių nukošiama. Gerti patariama po 1 valgomąjį šaukštą 3-4 kartus per dieną arba šiuo užpilu skalaujama burnos ertmė.
Užpuolus kosuliui – 10 gramų susmulkintos putino žievės užpilama 1 stikline verdančio vandens. 30 minučių palaukiama, perkošiama ir gerti patariama po 1 valgomą šaukštą 3 kartus per dieną, prieš valgį.
Nuo skrandžio neurozių receptas:
1 arbatinį šaukštelį susmulkintos žievės užplikyti stikline verdančio vandens, ant silpnos ugnies kaitinti 30 minučių, truputi palaukti kol atvės ir perkošti. Vartoti rekomenduojama 3 kartus per dieną po 1 valgomąjį šaukštą 30 minučių prieš valgį.
Esant vidiniam kraujavimui, vartojamas putino žievės nuoviras
Receptas:
10 gramų žievės užplikyti stikline verdančio vandens, laikyti ant silpnos ugnies 20 minučių, perkošti ir rekomenduojama vartoti po 1 valgomąjį šaukštą 3 kartus per dieną.
Kraujavimas iš gimdos
Receptas:
1 valgomąjį šaukštą susmulkintos putino žievės užplikyti stikline verdančio vandens, kaitinti ant silpnos ugnies 10 minučių, perkošti. Vartoti siūloma po 2 valgomuosius šaukštus 3-4 kartus per dieną.
Putino žievė stipriai siaurina kraujagysles ir stiprina gimdos raumenų tonusą. Skysti žievės ekstraktai, kaip kraujavimą stabdantys vaistai, vartojami medicinoje nuo vidinių kraujavimų. Dažniausiai jie vartojami akušerijoje ir ginekologijoje gimdos kraujavimams stabdyti. Ekstrakto patariama gerti po 25—40 lašų du kartus per dieną, o nuoviro (1:20) — po valgomąjį šaukštą 3—4 kartus per dieną. Homeopatijoje putinas yra vienas svarbiausių vaistų nuo ginekologinių ligų.
Kaip uždegimą mažinančiais ir raminančiais vaistais žievės ekstraktais ir nuovirais gydomi traukuliai, isterija, nemiga. Šaknų nuovirai geriami ir nuo peršalimo. Paprastai per dieną išgeriama viena stiklinė nuoviro, pagaminto iš vieno arbatinio šaukštelio žievės.
Veterinarijoje žievės ir kitų augalo dalių nuovirais gydomos galvijų ir avių bei ožkų kvėpavimo organų ligos.

ĄŽUOLO ŽIEVĖ

Ąžuolo žievės stipresnės vaistinės savybės būna iki lapų pasirodymo. Rinkti žievę reikėtų nuo jaunų šakelių.
Ąžuolo preparatai vartojami kaip sutraukiantys, priešuždegiminiai, stabdantys puvimo procesus. Žievės nuoviras vartojamas uždegimų (burnos gleivinės, dantenų, ryklės, gomurio, žarnų gleivinės) atvejais, taip pat kraujavimui iš virškinimo trakto stabdyti, nudegimams, nušalimams, pūliniams ir kitoms odos ligoms gydyti. Nuoviru plaunama pleiskanojanti galva, prakaituojančios kojos.
Ilgai skalaujant burną ąžuolo žievės nuoviru prastėja uoslė.
Nuoviro išoriniam vartojimui receptas:
2 valgomuosius šaukštus susmulkintos žaliavos paruoškite taip pat, kaip ir vidiniam vartojimui. Juo skalaujama burna sergant gleivinės uždegimu, angina, stomatitu, gingivitu, laringitu, kraujuojant dantenoms. Be to, kompresais gydomos pūlingos odos ligos, nudegimai, nušalimai, egzema, pragulos, furunkulai, prakaituojančios kojos (daromos vonelės).
Gydant burnos gleivinės uždegimą juo burną skalauti patariama iki 8 kartų per dieną.
Ąžuolo žievė gali būti vartojama bet kada, kai tik reikia preparato, turinčio sutraukiantį poveikį: viduriavimas, dizenterija. Pavilgai tinka nudegimams, paviršinėms žaizdoms gydyti.
Vartojama nuo kojų prakaitavimo, mažina pleiskanų kiekį, stabdo plaukų slinkimą.
Žievė pasižymi rišamuoju, uždegimus slopinančiu ir pūliavimą stabdančiu poveikiu, todėl, pagal liaudies mediciną, galima gydyti: uždegiminius burnos gleivinės ir ryklės procesus; stomatologines ligas (stomatitą, dantenų uždegimą ir kt.); gastritą; diarėją; apsinuodijimą; kepenų ir blužnies ligas; rachitą, limfmazgių ligas; odos pažeidimus; moteriškas ligas.
Žievės antpilo receptas:
1 arbatinį šaukštelį ąžuolo žievės užpilkite 400 ml atvėsinto virinto vandens, vartoti patariama po 2–3 valgomuosius šaukštus 3 kartus per dieną.
Žievės nuoviro receptas:
1 valgomąjį šaukštą ąžuolo žievės užpilkite stikline verdančio vandens, pakaitinkite karšto vandens vonelėje 20 minučių, nukoškite. Vartoti siūloma po 1 valgomąjį šaukštą 2–3 kartus per dieną.
Žievės antpilo išoriniam naudojimui receptas:
2 valgomuosius šaukštus žievės užpilkite stikline verdančio vandens, palaikykite 15–20 minučių, kad pritrauktų. Nukošti. Tinka skalavimui, apiplovimams.
Nuoviro odos gydymui receptas:
4 šaukštus žievės užpilkite stikline verdančio vandens ir virkite 1 valandą. Nukoškite.
Ąžuolo žievės milteliai – kaip teigia liaudies medicinos žinovai – kaulų atstatymo medžiaga.
Tinktūros receptas:
1 arbatinis šaukštelis susmulkintos ąžuolo žievės užpilamas 400 ml geros degtinės. Leisti nusistovėti tamsioje vėsioje vietoje 7 dienas. Nukošti. Patariama naudoti po 20 lašų į valgomąjį šaukštą vandens 2 kartus per dieną – ryte ir vakare – nuo viduriavimo.

Pašalinis poveikis
Ilgiau vartojant nuovirą, gali sukelti pykinimą ir vėmimą, nepatariama naudoti sergant hemorojumi.

KLEVO ŽIEVĖ

Klevo žievės nuoviras padeda sergant hepatitu, cholecistitu, prostata.
Receptas:
1 valgomasis šaukštas susmulkintos žievės užpilti 300 ml vandens, leisti užvirti ir uždengus pavirinti 10 minučių ant labai silpnos ugnies. Po valandos nukošti ir patariama gerti po 2 valgomuosius šaukštus 4-5 kartus per dieną 15-20 minučių prieš valgį.
Netgi įsisenėjusį radikulitą galima gydyti jaunų klevo šakelių tinktūra.
Receptas:
100 gramų susmulkintų jaunų šakelių užpilti 0,5 litro gera degtine arba spiritu. Leisti nusistovėti 14 dienų tamsioje vėsioje vietoje kasdien sujudinant. Nukošti. Rekomenduojama daryti skaudamų vietų įtrynimus ir gerti po 1 valgomąjį šaukštą į puse stiklinės vandens 3 kartus per dieną prieš valgį. Vieno kurso trukmė – 14 dienų.

VYŠNIOS ŽIEVĖ

Parodontozę gydo vyšnių šakelių nuoviras. Nuoviras neturėtų būti labai stiprus, jį rekomenduojama gerti vietoj vandens.
Vyšnių žievė yra puiki priemonė gerinant regėjimą ir dar gali sėkmingai padėti pašalinti druską iš sąnarių. Tai reiškia, kad ši priemonė gali būti naudojama gydant podagrą, artritą ir kitas sąnarių ligas.
Receptas:
1 valgomąjį šaukštą susmulkintos žievės užpilti viena stikline karštu virintu vandeniu. Uždengtame inde ant mažos ugnies pakaitinkite 5 minučių. 30 minučių leiskite prisitraukti ir nukoškite. Per dieną patariama išgerti 1 stiklinę paruošto gėrimo, gerti mažais gurkšneliais per visą dieną.

Nuo traukulių, nervinių problemų, reumatinių skausmų.
Receptas:
1 valgomąjį šaukštą susmulkintos žievės, užpilti viena stikline vandens, užvirinti, nuimti nuo ugnies ir po 10 minučių nukošti. Nuovirą patariama pamažu išgerti po 1-2 stiklines per dieną. Vyšnių sakai yra puiki priemonė nuo skrandžio uždegimo.
Vyšnių koteliai pasižymi kaip stipri šlapimą skatinanti priemonė. Gali būti naudojama padidinto kraujo spaudimo, akmenligės, vandenės, podagros gydymui.
Nuoviro receptas:
10 gramų kotelių virinti 20 minučių ant silpnos ugnies1 stiklinėje vandens . Išgerti patariama per keletą kartų dienos bėgyje.
Lapus ir šakeles reikia rinkti gegužės mėnesį. Juos galima naudoti kaip priemonę padedančią nuraminti nervų sistemą.

DREBULĖS ŽIEVĖ

Geriausiai ruošti drebulių žievę balandžio – gegužės mėnesiais. Tuo metu aktyviausi būna medžio syvai. Pjauti lygią, jaunas šakeles dengiančią žievę. Gerai prapučiamoje, saulės apšviestoje vietoje, ant drobinio audeklo išdėlioti atskirai po vieną gabalėlį, kad džiūdama nesupelytų.
Sergantiems cukriniu diabetu rekomenduojama gerti drebulės žievės nuovirą.
Receptas:
valgomąjį šaukštą drebulės žievės reikia užplikyti 2 stiklinėmis vandens. Virti 30 minučių. Patariama gerti prieš valgį po pusę stiklinės 3-4 kartus per dieną. Nuoviras greitai genda. Todėl jį reikia gaminti tik vienai dienai.
Puiki priemonė, padedanti iš organizmo pašalinti šlakus bei išguiti iš žarnyno parazitus, yra karti drebulės žievės arbata. Šis gėrimas apmalšina ir radikulito skausmą. Liaudies medicina nuovirą iš žievės pataria naudoti gydant cistitą, gastritą, reumatizmą, artritą, inkstų, kepenų, hemorojaus, prostatito ir onkologines ligas. Taip pat pataria naudoti kaip organizmą stiprinančią priemonę.
Išoriškai drebulės žievę patariama naudoti nuo vočių, šunvočių, egzemos, furunkulų, dedervinių, odos tuberkuliozės, padeda nuo dantų skausmo.
Drebulės kvasas svorio sumažinimui
Norint sumažinti svorį ir išvalyti skrandžio ir žarnyno traktą patariama pagerti 2-3 kartus per metus drebulės kvaso. Geriant kvasą normalizuojasi kepenų veikla. Naudojant jį ne tik svoris normalizuojasi bet ir cukraus kiekis atsistato į normą.
Receptas:
5 litrams vandens paimamame 3 stiklines susmulkintos sausos drebulės žievės ir 1,5 stiklinės cukraus. Pridedame valgomąjį šaukštą naminės grietinės. Uždengti nestipriai ir palikti rūgti šiltoje vietoje 14 dienų. Patariama gerti po 2/3 stiklinės prieš valgį likus 15-20 minučių. Kasdien papildyti vandeniu su cukrumi : 1 arbatinis šaukštelis stiklinei vandens Kursas organizmo valymui 30-40 dienų.
Tinktūros receptas:
Drebulės žievę ir pumpurus užpilti degtine 1:10. Laikyti tamsioje vėsioje vietoje 14 dienų pastoviai sukratant. Patariama gerti po 20-30 lašų 3 kartus per dieną į puse stiklinės vandens. Šią tinktūrą patariama gerti po 20 lašų (1:10) esant silpnai šlapimo pūslei, sergant chronišku cistitu, hemorojumi, šlapimo nelaikymu, podagrai.
Drebulė žievės tinktūros receptas:
50 gramų susmulkintos žievės užpilti 0,5 litro degtinės. Leisti nusistovėti 14 dienų tamsioje vėsioje vietoje pastoviai sujudinant. Nukošti. Patariama gerti nuo parazitų organizme, prostatito po 1 valgomąjį šaukštą į puse stiklinės vandens 3-4 kartus per dieną 3 savaites. Po mėnesio – pakartoti.

BALTOSIOS AKACIJOS ŽIEVĖ

Baltosios akacijos žievė dažniausiai naudojama kūno temperatūros mažinimui.
Receptas:
jei pakilo temperatūra: ¾ arbatinio šaukštelio susmulkintos akacijos žievės užpilti viena stikline karštu virintu vandeniu ir leiskite nusistovėti 3 valandas. Patariama gerti po 1 valgomąjį šaukštą 4 kartus per dieną.
Akacijos žievės (tik jaunų medžių) nuoviras rekomenduojamas naudoti esant gastrito paaštrėjimams ir skrandžio opai.
Tinktūra – skrandžio rūgštingumas ir kiti skrandžio susirgimai.
Lapai ir jauni ūgliukai – gastrito paaštrėjimas, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos žaizdelės.

UOSIS

Lapais ir žieve nuo seno gydė chroniškus kvėpavimo takų susirgimus, radikulitą, naudojo kaip šlapimą skatinančias ir vidurius laisvinančias, žaizdas gydančią priemonę.
Uosių žievės ir lapų preparatai naikina žalingąsias bakterijas, gydo uždegimines ligas, ilgai negyjančias žaizdas, stabdo kraujavimą, malšina skausmus, mažina aukštą kūno temperatūrą, tonizuoja organizmą ir iš jo išvalo parazitus.
Diarėjos ir dizenterijos gydymui receptas:
Lygiomis dalimis sumaišyti ir į miltelius sutrinti sausą uosių žievę ir lapus. 2 arbatinius šaukštelius šių miltelių užpilkite 1,5 stiklinės verdančio vandens, ant silpnos ugnies kaitinkite 20 minučių, leiskite valandą nusistovėti, nukoškite, nuspauskite žaliavą.
Prie šviežios žaizdos sultinga puse rekomenduojama pridėti uosio žievę. Ją reikia keisti 2–3 kartus per dieną.
Tinktūros receptas:
100 gramų šviežios uosio žievės užpilti 0,5 litro degtinės. 10 dienų palaikyti tamsioje šiltoje vietoje, periodiškai sujudinti, perkošti ir vartoti patariama po arbatinį šaukštelį į puse stiklinės vandens 3 kartus per dieną prieš valgį. Padeda pavargusioms kojoms ir skaudantiems jų raumenims.
Pirties mėgėjai tikina, kad uosio vanta išlaisvina iš neigiamos energijos, ramina nervų sistemą.

ALYVŲ ŽIEVĖ

Ją naudoja kaip šlapimą skatinančią priemonę prie akmenligės, patinimams inkstų pagrindu.
Nuoviras naudingas sergant augliais, epilepsija. Taip pat padeda sąnarių skausmams, gaidžio pentino atveju, rožės uždegimas – daroma kompresėliai, o pienligės atvejų – įšvirkštimai.
Nuoviro receptas:
2 valgomieji šaukštai susmulkintos žievės užpilti 1 litru vandens, virinti 20 minučių, leisti nusistovėti 2 valandas, nukošti. Gerti rekomenduojama po 0,5 stiklinės 3 kartus per dieną.
Užpilo receptas:
2 valgomieji šaukštai susmulkintos žievės užpilti 0,5 litro verdančio vandens termose, leisti prisitraukti 1-2 valandas. Nukošti ir gerti patariama po 0,5 stiklinės 3 kartus per dieną šiltu pavidalu.

ŠALTALANKIO ŽIEVĖ – PRIEŠ PIKTYBINIUS AUGLIUS

Žievė renkama anksti pavasarį, kai dar nėra pumpurų.
Pavasarį, kada šaltalankio krūmo šakelėmis prabėgo syvai, nupjauti nuo jaunų šakelių žievę, po to ją reikia išdžiovinti ir smulkiai susmulkinti.
Šaltalankio žievėje esantis seratoninas – (signalo perdavimui tarp viso organizmo nervinių ląstelių naudojama ypatinga medžiaga – serotoninas, jo kiekio padidėjimas skatina veiklumą, sumažėjimas -aktyvumą slopina) geriau tirpsta spirite, todėl tinktūros poveikis daugiau efektyvesnis negu nuoviras – raminamai veikia nervus, o jo junginys – alkaloidas hipofeinas stabdo naujai susiformavusių piktybinių auglių vystymąsi.
Todėl šaltalankio žievė naudojama kaip priešvėžinė priemonė, kadangi serotoninas stabdo ligos vystymąsi.
Liaudies medicinoje spiritinis žievės ekstraktas naudojamas kaip profilaktinis preparatas nuo vėžio.
Skydliaukė
Jaunų šaltalankio šakelių žievę išdžiovinti ir paruošti miltelius.
Receptas:
1 valgomąjį šaukštą užpilti 2 stiklinėmis verdančio vandens, pavirinti 10 minučių, leisti nusistovėti 30 minučių, nukošti. Patariama gerti po ketvirtį stiklinės 3-4 kartus per dieną nuo cukraligės, sergant autoimuniniu tiroiditu – ( tiroiditas – tai skydliaukės audinio uždegimas – simptomai: limfmazgių padidėjimas, kaklo skausmas, rankų drebėjimas, intensyvus širdies plakimas, prakaitavimas, odos sausumas), esant augliams, podagrai, reumatizmui.
Iš šaltalankio žievės pasigaminta tinktūra turi priešvėžinių savybių – ji padeda sulaikyti auglio augimą.
Receptas:
4-5 valgomus šaukštus miltelių užpilti 0,5 litro degtinės ir leisti nusistovėti tamsioje vėsioje vietoje apie mėnesį laiko. Nukošti ir patariama gerti po 25-30 lašelių į ketvirtį stiklinės vandens kelis kartus per dieną.
Rekomenduojama esant susirgimams: onkologija, piktybiniai ir gėrybiniai augliai, hipertonija, radioaktyvus apšvitinimas, depresija, padidintas jautrumas, kraujagyslių nepakankamumas, bloga žarnyno peristaltika, silpnas žarnyno tonusas, atviros žaizdos, padeda pagerinti kraujo sudėtį – esant anemijai, padeda stiprinti kraujagysles, gana sėkmingai padeda pagerinti audinių medžiagų apykaitą, turi žaizdas gydančių savybių.
Šaltalankio žievėje yra naudingas serotoninas – laimės hormonas. Todėl šaltalankį neretai vadina laimės medžiu.
Netgi tie, kurie kenčia nuo depresijos gerokai pagerina savo nuotaiką ir bendrą organizmo tonusą.
Šaltalankio pumpurai yra biogeniniai stimuliatoriai (jie gerina medžiagų apykaitą, slopina uždegimus, padidina organizmo atsparumą ligoms), juos galima naudoti kaip arbatą.

JUODASIS SERBENTAS

Juodojo serbento šakelės su žieve – džiovinamos pavėsyje gerai vėdinamoje patalpoje. Laikosi 2 metus.
Jos gerina antinksčių funkciją, gerina imunitetą, mažina cukraus kiekį kraujyje. Jas naudoti rekomenduojama limfmazgių mazgų uždegimo atveju, ateroskleroze, padidintas kraujo spaudimas ir mažakraujystė.
Šakelių užpilas naudojamas: inkstų uždegimas, šlapimą skatinantis, šlapimo pūslės uždegimas, akmenligė, peršalimas, bronchitas, kokliušas, angina. Užpilu galima daryti skalavimus arba gerti kaip arbatą – gerai su medumi.
Užpilas:
1 valgomasis šaukštas susmulkintos žaliavos užpilti stikline verdančio vandens, leisti nusistovėti 1 valandą, nukošti. Patariama gerti šiltą su medumi po 0,5 stiklinės 3 kartus per dieną prieš valgį.

GUDOBELĖS ŽIEVĖ

Gudobelės žievė surinkta anksti pavasarį – kovo mėnesio pradžioje – nuo jaunų šakelių padeda esant skrandžio susirgimams, viduriavimui, nuo dusulio, klimakso, galvos svaigimo. Žievė susmulkinama ir džiovinama 7-10 dienų tamsioje vietoje.

RIEŠUTO ŽIEVĖ

Žievė ruošiama nuo jaunų šakelių gegužės – birželio mėnesiais, kada ji labai lengvai nusiima. Džiovinti palėpėje arba ant saulės. Žievę galima rinkti pavasarį ir rudenį, ją džiovina gerai vėdinamose patalpose.
Lapai – rinkimui imami jauni, gegužės mėnesio lapai, kurie džiovinami lauke.
Lapų, žievės ir žirginių nuoviras arba antpilas turi sutraukiamųjų savybių, skatina prakaito skyrimąsi, stiprina organizmą, kartais jais malšinamas skausmas, gydomos skrandžio, kepenų ir kraujagyslių, daugiausia venų, ligos, anemija, avitaminozė, vaikų rachitas ir žarnyno susirgimai.
Lapų ir žievės antpilas vartojamas sergant prostatos adenoma.
Prostatai receptas:
Užpilas iš lapų arba žievės: 1 valgomasis šaukštas susmulkintos žaliavos užpilti 1 stikline verdančio vandens, leisti prisitraukti 20 minučių, nukošti. Patariama gerti po 1-2 valgomuosius šaukštus kelis kartus per dieną prieš valgį.
Širdies kraujagyslių problemoms receptas:
1 valgomasis šaukštas susmulkintos žievės užpilti 1 stikline verdančio vandens. Leisti prisitraukti 6-8 valandas. Rekomenduojama kitos dienos bėgyje išgerti lygiomis dalimis. Kursas: 2 savaitės.
Užpilo receptas:
1 valgomasis šaukštas susmulkintų lapų arba žievės užpilti stikline verdančio vandens. Patariama gerti po 1/3 stiklinės 3-4 kartus per dieną venų išsiplėtimo atveju, kelio trofinėms opoms.
Tepalo receptas:
kiaulienos taukai + žievės milteliai sumalti su kavamale ir nusijoti – 1:1, gerai sumaišyti. Daryti aprišimus esant tromboflebitui, opoms.
Lapų tinktūros receptas: 3 valgomieji šaukštai šviežių susmulkintų lapų užpilti 200 ml degtinės, leisti nusistovėti tamsioje šiltoje vietoje 14 dienų, pastoviai sukratant. Nukošti. Patariama gerti po 40 lašų į puse stiklinės vandens sergant prostatitu, prostatito adenoma ir naudoti venų įtrynimams esant varikozei ir tromboflebitui.

LIEPOS ŽIEVĖ

Žievė ruošiama žiemą, džiovinama, susmulkinama iki miltelių, o po to geriama kaip arbata.
Jeigu jau susirgote angina ir bronchitu, ne prošal būtų pagerti užpilo iš liepos žiedų ir žievės. Toks nuoviras yra puiki atsikosėjimo priemonė, juo galima gydyti chronišką kosulį.
Dauguma naudoja liepą kaip palengvinančią priemonę onkologiniams ligoniams.
Nuoviras iš žievės yra pripažinta liaudies medicinos priemonė gydanti hemorojų, nudegimus ir podagrą.
Liepų pumpurai ir lapai nuoviro arba miltelių pavidalu iš šviežiai surinktos žaliavos padeda esant furunkulams, nudegimams, mastitui, opoms.

BALTASIS GLUOSNIS

Vaistinei žaliavai tinka ir žievė, kuri lupama anksti pavasarį, prasidėjus syvų judėjimui.
Išdžiūvusi žievė sumalama į miltelius.
Gluosnio žievės nuoviru mūsų senoliai naikino muses, utėles ir kitus vabzdžius.
Gluosnio medžio žievės nuovirą vartoja nuo reumato, podagros.
Žievės nuoviru plaunamos pūliuojančios žaizdos ir opos, gydomos kai kurios uždegiminės odos ligos.
Gluosnio žievės receptas nuo raumenų skausmų:
saują susmulkintos žievės užpilkite 1 l vandens, virkite apie 20 minučių, paskui nukoškite per sietą. Nuovirą supilkite į vonią, dar galima pridėti keletą lašų pušų aliejaus. Vanduo vonioje neturi būti labai karštas (apie 37–38 laipsnius), kad nepasidarytų silpna. Gulėkite vonioje ne ilgiau nei 15 min.
Tokia vonia numalšins raumenų ir sąnarių skausmus. Ji pasižymi priešuždegiminiu poveikiu, mažina temperatūrą.
Paradantozė – skalauti su gluosnio žieves nuoviru (ji turi labai daug antibakterinių savybių), tai jau po dviejų dienų apstoja kraujuoti dantenos.
Gluosnio žievę milteliais galima dėti į vandenį, kad ji sunaikintų bakterijas, o taip pat tais milteliais galima barstyti atviras žaizdas arba pūlinius, kas padeda greičiau sugyti.
Žievės užpilo receptas padeda sergant kokliušu, maliarija:
1 valgomasis šaukštas žievės užpilama stikline verdančio vandens, leisti prisitraukti 15-20 minučių, nukošti. Patariama gerti po 1 valgomąjį šaukštą 3 kartus per dieną.
Sergant stomatitu, viršutinių kvėpavimo takų uždegimu receptas:
1 valgomąjį šaukštą susmulkintos žievės užpilti stikline šalto virinto vandens, leisti prisitraukti 6-8 valandas, nukošti. Patariama gerti po 1 valgomąjį šaukštą 3-4 kartus per dieną, taip pat galima skalauti burną ir gerklę.
Žievė stiprina ir skatina plaukų augimą
Receptas:
1 arbatinį šaukštelį sausos susmulkintos žievės užpilti stikline degtinės, leisti nusistovėti 3 savaites vėsioje tamsioje vietoje pastoviai sujudinant. 1 arbatinį šaukštelį tinktūros atskiesti 10-čia šaukštelių virinto kambario temperatūros vandens ir vatiniu tamponu įtrinti galvos odą 30 minučių iki plovimo. Po kurio laiko plaukai taps blizgantys, purūs, ryškūs.
Žievės nuoviru plaunamos pūliuojančios žaizdos ir opos, gydomos kai kurios uždegiminės odos ligos.
Gluosnių žievė rekomenduojama vartoti sergant žarnų kataru, viduriuojant, esant reumatui bei šlapimo takų uždegimui. Turi prakaitavimą skatinantį poveikį, taip pat vartojama sumažėjus skrandžio sulčių rūgštingumui. Išoriškai vartojama vonioms, kai kurioms odos ligoms gydyti.
Galvos skausmui mažinti receptas:
25 g sausos gluosnio žievės užpilti 0,5 litro geros degtinės, leisti nusistovėti 10 dienų tamsioje vėsioje vietoje kasdien sujudinant. Nukošti. Rekomenduojama naudoti po 25-30 lašų su vandeniu 3 kartus per dieną.

IEVOS ŽIEVĖ 

Ievos žievę renkame pavasarį. Ją iš pradžių reikia apvytinti saulėje, o tik paskui padžiovinama džiovykloje ar orkaitėje – temperatūroje 50-60 laipsnių. Laikyti gerai uždarytame inde, laikymo laikas- 3-5 metai.
Užpilą patariama naudoti kaip nuskausminančią priemonę esant spazmams skrandyje ir žarnyne, šlapimą skatinantis prie akmenligės, kompresams ant vočių, grybeliniams susirgimams, pienligės gydymui (įpurškimai), padeda sergant reumatu.
Užpilo receptas:
0,5 arbatinio šaukštelio žievės užpilti stikline verdančio vandens, leisti nusistovėti 30 minučių, nukošti. Patariama gerti po 1 desertinį šaukštelį 3 kartus per dieną iki valgio.
Nuoviro receptas:
1 arbatinį šaukštelį susmulkintos žievės užpilti stikline vandens, virinti 15 minučių, leisti nusistovėti 30 minučių. Gerti patariama po 1 arbatinį šaukštelį 3 kartus per dieną.
Ievos žievė naudinga sergant bronchitu ir kosint
Receptas:
10 g žievės + 1 stiklinė vandens ir pavirinti 30 min. Nukošti, pripilti virinto vandens iki pirminės būklės. Atvėsinti ir patariama gerti po 1/3 stiklinės 3 kartus per dieną
Tinktūros receptas:
50 gramų susmulkintos žievės užpilkite 1 stikline degtinės. Leisti nusistovėti 14 dienų tamsioje vėsioje vietoje pastoviai sukratant. Patariama daryti įtrynimus pusiaujo srityje ir skaudamus sąnarius 2 kartus per dieną.

BERŽO ŽIEVĖ

Žievę rinkti reikia nuo nesenesnių kaip 12-14 metų beržų, kitaip vaistinis efektas gerai sumažėja. Rinkti žievę nuo jauno medelio syvų judėjimo metu. Renkant žievę nuimamas viršutinė balta luoba iki karnienos. Geriausia skaitosi nuo kamieno vidurio. Džiovinama lauke.
Beržo žievė turi labai stiprų antimikrobinį, antigrybelinį ir baktericidinį – bakterijas naikinantį poveikį.
Turi labai stiprų šlapimo išskyrimo ir dezinfekuojantį efektą, patariama naudoti esant pabrinkimams surištais su inkstų ir širdies kraujagyslėmis, puikiai padeda medžiagų apykaitos skatinimui, padeda pašalinti iš organizmo kenksmingas medžiagas.
Žievė – mažina kojų prakaitavimą, gydo sąnarių skausmą, nuima kojų nuovargį, stiprina žmogaus organizmo atsparumą ligoms ir onkologiniams susirgimams, gerina kepenų darbą, stimuliuoja vidinių organų veiklą – padeda regėjimui, plaučiams, širdžiai, inkstams, kepenims,skrandžiui, žarnynui, šlapimo pūslei ir t.t. Ne veltui kiniečiai beržą vadina ženšeniu.
Rožės susirgimai
Imamas plonas viršutinis beržo žievės sluoksnis, kuris kartais atsiknojęs plaikstosi vėjyje. Senovėje imdavo šį beržo žievės sluoksnį, dėdavo ant rožės apimtos vietos, aprišdavo ant viršaus raudonu audiniu ir palikdavo nakčiai.
Vėžys
Pagal liaudies mediciną, beržo žievėje esanti rūgštis slopina melanomos ląstelių dauginimąsi.
Karpos
Beržo žievėje esančios medžiagos pasižymi virusus slopinančiu poveikiu.
Jo žievėje taip pat yra rūgšties, kuri yra karpas gydančių preparatų sudėtyje.
Jeigu galite rasti šviežios beržo žievės, patariama sudrėkintą jos gabalėlį tiesiog priklijuoti pleistru prie iškilusios karpos.
Stiprina imunitetą – beržo žievės arbata
Receptas:
Imama 2 -3 gamai džiovintos beržo žievės 1 puodeliui verdančio vandens. Arbata virinama 15 minučių.
Liaudies medicina teigia, kad beržo žievė gydo radikulitą (reikėtų tiesiog priglausti vidine žievės puse prie skaudamos vietos ir nors parą palaikyti).
Moterų ligos, hemorojus, šlapimo pūslės ligos – naudinga gerti beržo žievės kaip arbatą: (1:10) po ½ stiklinės 2 kartus per dieną po valgio.
Odos ligų gydymas – beržo žievės milteliais.
Tinktūra receptas – gydo prostatitą
apie centimetrą keletą gabaliukų žievės, gerai nuplauti su vandeniu, dėti į nelabai karštą orkaitę 20 minučių. Kada žievė pradžius, sumalti su mėsmale, kad būtų susmulkinta. Susmulkintą žievę dėti į indą, užpilti 1 litru geros degtinės, gerai uždaryti ir leisti nusistovėti vėsioje tamsioje vietoje 14 dienų, kasdien sujudinant. Nukošti. Gerti patariama po 30 lašų į 1/3 stiklinės vandens 2 kartus per dieną. Daryti pertrauką savaitę ir vėl pakartoti.
Odos vėžys – pridėti beržo žievę kaip kompresą. Pati žievė turi būti labai plona, naudoti reguliariai, keičiant 2-3 kartus per dieną.
Tinktūra įtrynimams:
Vienas puodukas susmulkintos žievės- užpilti 250 ml geros degtinės (galima pridėti dar 50 gamų beržo pumpurų). Leisti nusistovėti 14 dienų tamsioje vėsioje vietoje pastoviai sujudinant. Nukošti ir patariama daryti įtrynimus kasdien į vėžio pažeistas odos vietas.

ŠERMUKŠNIO ŽIEVĖ

Šermukšnio žievės tinktūra:
Indo 1/3 dalis užpildoma sausa arba džiovinta šermukšnio žieve, iki viršaus užpilti degtine. Pastatyti tamsioje vėsioje vietoje 14 dienų pastoviai sujudinant. Po tiek laiko spalva gaunasi kaip gero konjako. Nukošti. Žievę perlieti verdančiu vandeniu ir abu skysčius sumaišyti. Patariama gerti prasidedančiai senatvinei sklerozei, poinfarktinės būklės atveju po 1 valgomąjį šaukštą prieš valgį į ketvirtį stiklinės vandens.

Su padidintu kraujo krešėjimu naudoti atsargiai.

Parašykite komentarą