Įvairių šalių liaudies medicinoje raudonieji dobilai naudojami jau labai seniai.
Dobilų antpilas gana veiksmingas nuo egzemos ir psoriazės.
Jis taip pat vartojamas esant krūtų, kiaušidžių ir limfinės sistemos organų piktybiniams augliams, sergant kokliušu ir sausai kosint.
Tinktūra:
1. 2 valgomuosius šaukštus sausų raudonojo dobilo žiedų užpilti 1 stikline degtinės, leisti nusistovėti 14 dienų tamsioje vėsioje vietoje pastoviai sukratant. Patariama naudoti po 30-40 lašų į puse stiklinės vandens 3 kartus per dieną likus pusvalandžiui iki valgio.
2. Šviežius žiedus (50 g – maždaug du valgomieji šaukštai su kaupų) užpilti 0,5 litro degtinės. Laikyti 14 dienų tamsioje vėsioje vietoje, pastoviai sukratant. Patariama gerti po arbatinį šaukštelį į pusę stiklinės vandens. Po 3 savaičių daryti 10 dienų pertrauką.
Padeda:
sergant padidintu kraujo spaudimu, menopauzės problemom sumažinti, nuo ūžesio ausyse, esant galvos svaigimui, sergant tuberkulioze.
Raudonojo dobilo užpilas: 20 g žiedų užpilti 200 ml verdančio vandens, leisti prisitraukti 1 valandą, nukošti. Rekomenduojama gerti po 2-3 valgomuosius šaukštus arba po ½ stiklinės 3 kartus per dieną.
Dobilo lapų milteliai:
Pradžioje padžiovinti lapelius (surinktus žydėjimo metu) lauke – pavėsyje. Po to padžiovinti orkaitėje arba džiovyklėlėje, bet ne didesnėje kaip 30-40 laipsnių temperatūroje. Išdžiūvusius lapelius susmulkinti iki miltelių pavidalo ir patariama naudoti sriubų, padažų paskaninimui.