Raktažolė (lot. Primula, vok. Schlusselblume)

Dar senovės graikai pavasarinę raktažolę vartojo kaip vaistą nuo kosulio, o iš jos žiedų gamino salotas. Raktažolės žieduose yra daug saponinų, flavonoidų, vitamino C bei kitų junginių. Labai vertingi šio augalo lapai – juose ypač gausu vitamino C (šeši raktažolės lapai turi tiek šio vitamino, kiek žmogui reikia per parą).

Kaip vaistinė žaliava yra naudojami raktažolės šakniastiebiai su šaknimis. Raktažolės preparatai yra mažai toksiški, atpalaiduoja spazmus ir skatina šlapimo išsiskyrimą.

Raktažolės užpilas vartojamas kvėpavimo takų ligų gydymui, taip pat slopina uždegimą, skatina ir palengvina atsikosėjimą, sergant bronchitu, plaučių uždegimu.

Liaudies medicinoje pavasarinė raktažolė vartojama nuo reumato, krūtinės skausmų, galvos svaigimo, nuomario, sergant peršalimo ligomis, lėtiniu vidurių užkietėjimu, migrena, kaip prakaitą varantis vaistas.

Nuo šių negalavimų patariama nakčiai išgerti karštos raktažolių žiedų arbatos (galima į ją pridėti liepžiedžių, gysločių, vaistinės ramunėlės arba medetkos žiedų).

Iš raktažolės šaknų ruošiamas nuoviras. Imama 10 gramų smulkintos žaliavos, užpilama stikline verdančio vandens ir kaitinama verdančio vandens vonelėje 30 minučių. Tada dešimt minučių aušinama kambario temperatūroje, nukošiama ir pripilama verdančio vandens iki ankstesnio tūrio (200 ml). Geriama prieš valgį po 1-2 valgomuosius šaukštus 3-4 kartus per dieną

PASTABA: Augalo nepatartina vartoti alergiškiems žmonėms. Svarbu pridurti, kad pavasarinių raktažolių lapų maistui ir antpilo gydymo tikslais nederėtų vartoti nėščiosioms ir asmenims, vartojantiems kraujo krešėjimą slopinančius vaistus, nes šie augalai irgi mažina jo krešėjimą.

Rekomenduojama vartoti sergant hipovitaminoze, mažakraujyste ir esant bendram organizmo silpnumui. Palengvina ir slopina kosulį.

Seniau šių augalų žiedynų antpilu dažniausiai buvo slopinami spazmai, raumenų traukuliai, paralyžius, reumato sukelti skausmai.

Nuo žiedų atskirtų vainikėlių antpilas yra efektyvūs raminamieji, juo gydomos nervų ligos. Šį preparatą ypač veiksminga vartoti pernelyg aktyviems vaikams ir tiems, kurių sutrikęs miegas.

Literatūroje nurodoma, kad pavasarinių raktažolių vainiklapių preparatai padeda sergantiems alergija, jais galima gydyti astmą.

Žiedynai vaistams skinami pavasarį, pradėjus skleistis žiedams. Nuskintus gana sultingus žiedynus būtina džiovinti gerai vėdinamoje patalpoje arba džiovykloje ne aukštesnėje kaip 40°C temperatūroje.

Žiedai – sergant bronchitu, organizmo stiprinimui sergant isterija, paralyžiumi, galvos svaigimui, migrenai, nemigai, šlapimo pūslės uždegimui, sąnarių ir įvairios formos reumato susirgimams.

Lapai skinami vasaros pradžioje. Džiovinami taip pat, kaip žiedynai. Lapus greitai sudžiovinti atviroje orkaitėje, sutrinti į miltelius ir laikyti gerai uždarytame inde. Žiemos vakarais galima gerti raktažolių arbatą. Puse arbatinio šaukštelio raktažolių miltelių užvirinama vienoje stiklinėje verdančio vandens, šiltai leidžiama prisitraukti 20-30 minučių ir pridėti 1-2 grūdelius druskos. Netgi po metų laikymo raktažolės milteliai išlaiko visas naudingas savo savybes.

Lapų ištrauka – sergant gripu, avitaminoze, esant blogam apetitui, bendram organizmo silpnumui, kosuliui, plaučių uždegimui, bronchitui, podagrai, reumatui.

Šaknys kasamos rudenį arba anksti pavasarį, švariai nuplaunamos, pašalinamos smulkios šaknelės ir išdžiovinamos.

Jauni pavasarinių raktažolių lapai valgomi švieži, troškinti, jų dedama į sriubas. Lapuose gausu vitamino C, kurio daug išlieka ir juos sudžiovinus. Iš džiovintų, kartais ir šviežių lapų verdama arbata arba jų maišoma į kitas arbatžoles.

Neišsiskleidę arba vos pradėję skleistis žiedai švieži arba konservuoti vartojami kaip garnyras, jais galima puošti įvairius patiekalus, ypač tinka salotoms.

Anksti pavasarį raktažolės lapuose yra daug vitamino C, tad iš jų galima išsivirti skanią ir kvapią vitamininę arbatą.

Turbūt mažai kas žino, jog pavasarinės raktažolės lapai tinka ir salotoms. Kai kuriose užsienio šalyse jų, kaip prieskonių, dedama į omletą bei mišraines (kartu su kitais žalumynais).

Raktažolių žiedų tinktūra padeda nuo stipraus susijaudinimo, nemigos ir esant nerimo būsenai, kaip liaudyje sakoma “nuo pasiutimo“. Patariama gerti po 5-10 lašų nuo nemigos, jaučiant nerimą.

Norint pasigaminti raktažolių tinktūros:
reikia į 150 ml degtinės įpilti 75 ml vandens. Gautu tirpalu užpilti 40 g sausų raktažolių žiedų arba 120 g šviežių žiedų, gerai uždaryti ir laikyti vėsioje vietoje 14 dienų, periodiškai jas sukratant. Gautą tinktūrą perkošti per marlę ir, nuspaudus žiedus, supilti į tamsaus stiklo butelį. Laikyti galima 2 metus.

Raktažolių žiedų aliejus:
Pridėti pilną indą raktažolių žiedų. Užpilti augaliniu aliejumi, kad žiedai būtų pilnai apsemti. Pastatyti 2-3 savaitėms ant palangės įsaulyje. Gautą turinį perkošti per marlę, nuspausti.
Gautu aliejumi užpilti naują kiekį žiedų. Dar kartą pastatyti ant palangės įsaulyje 2-3 savaitėm. Nukošti, nuspausti ir išpilstyti. Gautas aliejus laikomas 1 metus, nors ką tik paruoštas efektyvesnis. Raktažolių aliejaus po 5-10 lašelių įpilama į vonią kaip raminančią priemonę ir esant nemigai.
Avitaminozės profilaktikai. Kada pradeda žydėti raktažolės, lapelius reikia naudoti salotoms, sriuboms. Užtenka šešių raktažolės lapelių, kad organizmas gautų visos vitamino C dienos normą.
10 g raktažolės lapų 200 ml verdančio vandens. Leisti nusistovėti 15-20 min., nukošti. Patariama gerti po ¼ stiklinės 4 kartus per dieną kaip vitamininį gėrimą.
Trišakio nervo uždegimo atveju galima daryti kompresus: sumirkius medžiagos gabalėlį karštoje raktažolių ištraukoje ir pridėti prie skaudamos vietos.
Nuoviras iš sudžiovintų raktažolės žiedų arba tinktūra žiedų su vynu – puiki priemonė nervų sistemos stiprinimui, galvos skausmų ir migrenos gydymui.
Stiklinį indą nesuspaustai užpildyti šviežiais raktažolių žiedais. Užpilti apsemtinai sausu vynuogių vynu. Uždaryti ne metaliniu dangteliu. Leisti nusistovėti 21 dieną. Nukošti. Patariama naudoti po 50 ml tris kartus per dieną kaip puikų vaistą nuo šių ligų.
Širdies ligos, paralyžius, inkstų susirgimai, peršalimas.
3 arbatinius šaukštelius susmulkintų raktažolės žiedų užpilti stikline verdančio vandens, leisti nusistovėti 1 valandą. Patariama gerti šiltą po puse stiklinės lėtai 3 kartus per dieną.
Raktažolės stiprina širdį. Geriama jų arbata. Šaukštelis su kaupu raktažolių užplikomas puodeliu vandens, pusę minutės paliekama pritraukti, nukošiama ir gurkšniais išgeriami vienas du puodeliai arbatos per dieną.
Nuo visų širdies ligų gerai padeda raktažolių vynas.
Į stiklinį butelį prikemšama šviežių raktažolių žiedų, užpilama sausu baltuoju vynu, kad žiedus apsemtų, ir dviem savaitėm pastatoma saulėtoje vietoje. Sutrikus širdies veiklai, išgeriama po gurkšnį šio vyno.

Parašykite komentarą