Poniabudė (lot. Phallus, lenk. Sromotnik, vok. Stinkmorche)

Poniabudė <<(birute.martisiene@gmail.com)>>

Liaudiškoje medicinoje jauni žemės taukai, jų drebutinės masės spiritinis antpilas buvo vartojamas nuo reumato ir podagros. O senovės kiniečiai (dėl tokios grybo formos) gamindavosi iš jo meilės gėrimus, sužadinančius aistrą.

Poniabudės sugebėjimai 

Grybai – vieni keisčiausių gamtos kūrinių, kuriais rimtai mokslas susidomėjo dar visai neseniai. Susidomėjo ne kulinarine verte, bet jų gydomosiomis savybėmis.

Grybų karaliumi pagal gydomąsias savybes nuo seno laikomas japoniškas grybas shiitake, kurio pagalba gydoma daugelis ligų, įskaitant ir piktybinius auglius.

Na, jeigu japonai turi karalių, tai mūsų miškuose auga ne ką prastesnis, o kai kuriais atžvilgiais ir gerokai pranašesnis grybas Phallus impudicus, liaudyje vadinamas poniabude, panagrybiu ar žemės taukais. Šis grybas nuo seno gerai žinomas ir labai vertinamas Rusijoje, Baltarusijoje, Latvijoje. Valgė jį šviežią su grietine, paskanindami druska ir pipirais, darė užpilus su degtine ar kagoru, džiovino. Poniabudės sultimis merginos ir moterys tepdavo veidą, kad oda būtų švelni ir skaisti.

Spiritiniu antpilu gydė egzemą, hemarojų, miomą, podagrą, mastopatiją, net vėžinius susirgimus. Susirgę gripu, sloga, angina, pasunkėjus kvėpavimui skalavo gerklę grybo sultimis. Žalius grybus valgė, gydydamiesi nuo gastrito, skrandžio opos ar šiaip organizmo sustiprinimui. 

Užklupus mastopatijai, podagrai, radikulitui ar reumatizmui, poniabudės sultis maišė su moliu ir dėjo ant skaudamos vietos. Džiovintų grybų milteliais gydė negyjančias žaizdas, odos grybelį. Sakoma, kad vieno arbatinio šaukštelio poniabudės miltelių pakanka, kad visą dieną žmogus būtų kupinas energijos, juos naudojo esant bendram organizmo nusilpimui ir nuovargiui.

Pirmieji moksliniai – medicininiai liudijimai apie šį grybą mus pasiekia iš XVII a. vokiškų šaltinių – ten pirmą kartą minima apie Berlyno gydytoją Karo, kuris šiuo grybu sėkmingai gydė piktybinius auglius.

Kur auga šis gamtos stebuklas? Dažnesnis lapuočių miškuose su derlingu dirvožemiu, auga vasarą ir rudenį, lengviausiai atpažįstamas pagal kvapą – smirda dvėseliena.

Maistui ir vaistams vartojami jauni kiaušinio formos ir dydžio vaisiakūniai. 

Jauni grybai yra vištos kiaušinio pavidalo ir dydžio, balti, pusiau iš žemės išlindę arba dažnai būna ir žemės paviršiuje. Toks kiaušinis sudarytas iš dviejų sluoksnių, tarp kurių yra platus tarpas, pilnas skaidrios, gelsvos spalvos, drebutinės masės, kurioje yra grybas. Luobelei trūkus, staigiai iš jos išsineria 20 cm. aukščio grybas.  

Kepurėlė: 3-4 cm. aukščio, kūgio pavidalo, nukirsta viršūnėle, sudaryta iš smulkių raukšlelių, lyg bičių korys, padengta storu žalių gleivių sluoksniu, kuriame yra daugybė gelsvų sporų. Šis žalių gleivių skystis yra labai nemalonaus dvėselienos kvapo, ir tuo privilioja vabzdžius, kurie išnešioja sporas. 

Kotas: 3-4 cm. skersmens, kiauraviduris, korėtai akytu paviršiumi. 

Auga liepos-rugsėjo mėn. lapuočių ir mišriuose miškuose, parkuose. Lietuvoje vietomis randama gausiai. Kai kuriose šalyse jauni, kol neturi kvapo, yra valgomi. Suaugęs grybas vartoti netinkamas. 

Po išoriniu vaisiakūnio sluoksniu randasi žele pavidalo masė, kuri ir yra naudojama vaistams. Valgyti galima visą grybą, kol iš jo neišaugo sporofikuojantis „falas“ – suaugęs grybas vartoti netinkamas. 

Septintajame dešimtmetyje pasirodė, kad liaudies medicinos žinios apie šį grybą tikrai ne iš piršto laužtos. Patekusi ant laboratorinio stalo, poniabudė iš karto tapo sensacija. Pasirodė, kad jos galimybės šalinti cholesteriną ir mažinti kraujo spaudimą dvigubai didesnės nei garsiojo shiitake, poniabudės fitoncidai taip pat pasirodė aktyvesni: jie naikina herpio, gripo, hepatito fitoncidai virusus. 

Visgi mūsiškė karalienė nusileidžia japoniškajam karaliui imuninės sistemos stimuliavimo srityje, bet jos priešvėžinis poveikis toks pat. Sakoma, kad tie, kurie valgo šviežias poniabudes, niekada nesuserga vėžiu. Irinos Filipovos fungoterapijos centro Peterburge specialistai patvirtina: iš tikrųjų poniabudėse esantys polisacharidai skatina organizme perforino gamybą, kuris nužudo vėžines ląsteles. Ląstelių membranose jie padaro skylutes ir piktybinės ląstelės žūsta. Tokiu būdu perforinas neleidžia joms dalintis ir formuoti auglio. 

Be visų paminėtų savybių poniabudė turi dar vieną, irgi žinomą nuo senovės- ji puikiai sprendžia „vyriškas“ problemas. Teigiamai veikdama visą hormoninę sistemą ir sugrąžindama elastingumą kraujagyslėms, poniabudė gali išgydyti prostatos ligas, skatina potenciją ir bet kokio amžiaus vyrams sugrąžina pasitikėjimą savimi, poniabūdė ne tik grąžina vyrišką jėgą, bet padeda ją ilgai išlaikyti.

Poniabūdės „kiaušinį“ smulkiai susmulkinti, sumaišyti su grietine ir valgyti. Sakoma, kad po 10-12 dienų tokio valgymo vėžys išnyksta.

Gydo:
Endokrininės sistemos sutrikimus; šlapimtakių sutrikimus; kepenų sutrikimus; inkstų darbo sutrikimus; cholesterino padidėjimą; cukrinį diabetą 1 ir 2 laipsnio; hipertoniją; podagrą; skrandžio – žarnyno problemos; virusinės, bakterinės grybelinės infekcijos; onkologiniai susirgimai; impotencija; nevaisingumą; polipus; miomas; mastopatiją; adenomas; naikina herpio virusą.

Džiovintų grybų milteliais gydoma negyjančios žaizdas, taip pat odos grybelis. 

Užklupus mastopatijai, podagrai, radikulitui ar reumatizmui, poniabudės sultys maišomos su moliu ir dedamos ant skaudamos vietos.

Tinktūra: 

1) 50 g šviežios poniabūdės(5 gr sudžiovintos) užpilti 200 ml degtinės ir laikyti 14 dienų šaldytuve. Filtruoti nereikia – kuo ilgiau stovi – tuo vaistingesnė.
Naudoti:
Nuo 1 arbatinio šaukštelio iki 3 valgomų šaukštų – priklauso nuo susirgimo. Pavyzdžiui: sumažinti padidėjusį kraujo spaudimą užtenka 1 arbatinio šaukštelio 2 kartus per dieną. 

2) 100 g šviežios (10 g džiovintos) poniabūdės užpilti 200 ml degtinės ir laikyti 14 dienų šaldytuve. Nefiltruoti. Naudoti žaizdų apdirbimui 2 kartus per dieną, tik pridedant, bet nededant kompresų. 

Grybų nereikia plauti, o tik apvalyti sausu minkštu skudurėliu. 

3) Į trilitrinį stiklainį dedama 5-6 vienetus ir užpilti iki viršaus degtine (spiritas netinka). Stiklainį įdėti į politeleninį paketą ir užkasti giliau į žemę. Po 30-40 dienų vaistas paruoštas. Saugoti galima iki 3 metų. 

Tai vienas iš geriausių vaistų nuo visų navikų, padeda nuo dantų skausmo (tinktūra skalauti ir gerti), nuo reumato (naudoti įtrynimamas), nuo viduriavimo (išgerti arbatinį šaukštelį), ir jeigu užgula nosį (įtrinti šnerves), galima naudoti ligų profilaktikai išgeriant 1 arbatinį šaukštelį per dieną nevalgius. 

Košė iš šviežių poniabūdžių su cukrumi sėkmingai gydo bronchinę astmą ir tuberkuliozę. 

Miltelius nuo išdžiovintos ir sumaltos kavamale poniabūdės galima paberti ant lapo popieriaus ir padėti kambaryje. Grybo dulkės skraidančios ore įkvepiant apsaugos nuo peršalimo ligų. 

Milteliais galima barstyti negyjančias žaizdas.

 SKYDLIAUKĖS, KASOS, INKSTŲ PROBLEMOS, ONKOLOGINIAI SUSIRGIMAI – GALI PADĖTI PONIABUDĖ

Net šiuolaikinė pasaulio medicina jau priskiria poniabudę neįkainojamos vertės vaistams. Ji vartojama šviežia, sudžiovinta ir sumalta į miltelius ar tinktūros pavidalu ir yra labai nuožmus sąjungininkas kovoje su onkologiniais susirgimais, mastopatija, egzema, podagra, venų varikoziniu išsiplėtimu, ginekologiniais negalavimais, nevaisingumu, impotencija, skrandžio ir virškinamojo trakto, kepenų, inkstų, kasos, skydliaukės problemomis, pirmo ir antro tipo cukriniu diabetu, hipertonija, endokrininės sistemos sutrikimais, virusinėmis, baktericidinėmis, grybelinėmis infekcijomis.

Sakoma, kad ketvirtis arbatinio šaukštelio poniabudės miltelių su medum prie rytmetinės arbatos puodelio pripildys jus gyvybinės energijos visai dienai.

Liaudies medicina rekomenduoja poniabudės tinktūra (išlaikyta žemėje, užkasta 1 metro gylyje 30 – 40 dienų ir toliau laikoma šaldytuve tamsaus stiklo buteliuose) gydyti:
Gerklės, plaučių, šlapimo pūslės vėžinius susirgimus bet kurioje stadijoje, tuberkuliozę, prostatos adenoma, fibroma, gimdos miomą, skrandžio opą. Liaudies medicinos žinovai sako, kad naudojant poniabudės tinktūrą pranyksta bet kokie susiformavę gerybiniai ar piktybiniai sukietėjimai organizme- net krūtyje, įvairūs augliai, cistos, polipai ir pūlingi dariniai. Jos vartojimas mažina aukštą kraujospūdį, gydo artritą, podagrą, inkstų, skrandžio ir virškinamojo trakto negalavimus, gastritą, medžiagų apykaitos sutrikimus, padidėjusią ar sumažėjusią skydliaukės funkciją, bet kokias diabeto formas, papilomas, astmos priepuolius, inkstų ir kepenų uždegimus, cirozę, psoriazę, egzemą, išsėtinę sklerozę, gana sparčiai atstato inkstų normalų funkcionavimą, sunaikina herpio, hepatito, gripo virusus.

Diagnozavus piktybinį ar nepiktybinį auglį rekomenduojama šią tinktūrą gerti po 1 valgomąjį šaukštą 3 kartus dienoje, likus 20-30 minučių iki valgymo pradžios. Jeigu organizmas sureaguos per stipriai, pirmąją savaitę patariama pavartoti po 1 arbatinį šaukštelį 3 kartus per dieną, nes grybo aktyviosios medžiagos aršiai atakuoja vėžines ląsteles ir gali iššaukti net labai stiprius skausmus nuo tokio galingo tinktūros poveikio. Toliau patariama tęsti tinktūros naudojimą po 1 valgomąjį šaukštą 3 kartus dienoje iki gydymo pabaigos.

Gydymo kursas – 3 litrai tinktūros su 3 savaičių pertraukomis. Išgėrus pirmąjį litrą, daroma 1 savaitės pertrauka, o po antrojo – jau 2 savaičių pertrauka.

Skauda gerklę, suvešėjo angina – patariama praskalauti gomurinę dalį arbatiniu šaukšteliu tinktūros gal kiek atskiestos šiltu vandeniu ir skausmas netruks turi nurimti. Įkandus vabzdžiui rekomenduojama patepti tinktūra įkandimo vietą, susuko radikulitas – tinktūra įtrinkite skaudamą nugaros dalį, gastritas kamuoja: po kiekvieno pavalgymo 1 mėnesį rekomenduojama pavartoti 3 kartus per dieną po 1 valgomąjį šaukštą poniabudės tinktūros.

Išoriniam odos vėžio, atsivėrusių opų nuo cukrinio diabeto, kojų venų varikozinio išsiplėtimo, bet kokių žaizdų, radikulito, podagros, reumato, hemorojaus gydymui rekomenduojama – 100gr. šviežių grubiai susmulkintų poniabudžių arba (arba 10 gramų jų miltelių) užpilti 200ml. degtinės ir 2 savaites palaikyti šaldytuve. Patariama vartoti nefiltruotą tik pavilgų principu, bet ne kompresais, prispaudžiant trumpais laiko tarpais prie probleminių odos vietų 2 kartus dienoje. Kartu rytais ir vakarais patariama gerti po 1 desertinį šaukštelį anksčiau aprašytos tinktūros.

Mažomis klizmos dozėmis – atskiesta poniabudės tinktūra virintu, bet kambario temperatūros vandeniu santykiu 1:20, rekomenduojama naudoti sergant hemorojumi, prostatos adenoma, patariama tamponus sutepti šviežios poniabudės drebutine mase, gydant gimdos kaklelio eroziją.

Pasigavus dizenteriją, suviduriavus, apsinuodijus maistu manoma, kad efektyviai sutvarkys negalavimus suvalgytas gabalėlis duonos sumirkytas poniabudės tinktūroje, arba duonos riekelė užtepta šviežio grybo drebutine mase.

Liaudies medicina sako, kad gydomasis kursas poniabudės tinktūra naudinga visiems vyrams po 25 metų jaunuoliško gyvenimo ir vyresniems, taip pat visiems patyrusiems operacijas ir kuriems diagnozuota vegetatyvinių kraujagyslių distonija. Rekomenduojama pradėjus vartoti: pirmaisiais metais 3 gydomuosius kursus, antrais metais 2 gydomuosius kursus , o trečiais metais pakaks ir 1 gydymosi kurso. Sakoma, kad po vienerių metų pavartojimo poniabudės tinktūros atgrasinsite bet kokius vėžinius susirgimus.

Bronchito, karštligės, anginos, kosulio, slogos, cistito, konjunktyvito gydymui rekomenduojama – po 1 arbatinį šaukštelį tinktūros 2 kartus dienoje, 1-2 savaičių laikotarpyje.

Reguliarūs skaudamų sąnarių įtrynimai poniabudės tinktūra nakčiai, likviduos nemalonius pojūčius.

Alerginio išbėrimo vietas patariama patepti šviežios poniabudės drebutiniu sluoksniu ir greitai galite turėti švarią odą, o opas rekomenduojama – tik drebučių pavilgais 2 kartus per dieną, bet ne kompresais. Tokie pavilgai gerai suveikia gydant bet kokias žaizdas ant kūno, įtrūkusias vietas (pavyzdžiui kulnų), gangrenos apimtą vietą, pragulas ir t.t.

 

Dar vienas receptas gydant odos ligas

Santykiu 1:1 sumaišyti ištirpintą sviestą su mėsmale sumaltomis poniabudėmis ir sandariai uždarytą stiklainį su tokiu mišiniu laikyti šaldytuve. Šiuo užtepu patariama apdoroti pažeistas odos vietas, galima ir aptvarstyti uždėjus tamponą su užtepu. Toks poniabudės – sviesto mišinys rekomenduojamas skaudamų sąnarių įtrynimams.

Gydantis išorines odos ligas: odos vėžį, psoriazę, nudegimus ar nušalimus, varikozės pažeistų venų išsiplėtimą, hemorojų, radikulitą, podagrą ir t.t. poniabudės tepamaisiais preparatais, rytais ir vakarais patariama išgerti ir po 1 desertinį šaukštelį poniabudės tinktūros.

Liaudies medicina teigia, kad poniabudė – tai nepakeičiama jokiais medikamentais gydomoji priemonė, bet kokių odos pažeidimų, net ir trofinių opų, egzemų (sausų ir šlapiuojančių) ant kūno, greitam išgydymui. Sakoma, kad pakanka ant bet kokio dydžio žaizdos uždėti šviežios sumaltos poniabudės tyrelės ir žaizda neužilgo užsitrauks. Aplamai, poniabudė tinka gydymo tikslais bet kokiame paruošto preparato būvyje, tik tinktūra labiau degintų atvirą žaizdą. Egzemos, psoriazės apimtą odos vietą rekomenduojama patrinti poniabudės skiltele ir tai gali padėti šių susirgimų gydymui.

 

PERSPĖJIMAS. Nėštumo ir kūdikių maitinimo laikotarpiu, vaikams iki 12 metų poniabudė nerekomenduojama.

Tinktūrą vartoti labai atsargiai visiems sunkiai sergantiems ligoniams dėl jos stipraus veikliųjų medžiagų poveikio, kad neiššaukti skausmingų pojūčių.

 

Gydantis poniabude nereikia tikėtis momentinio pasveikimo. Šis grybas veikia lėtai ir užtikrintai, o rezultatas pasiekiams po 2-3 mėnesių naudojimo. Taip, kad jeigu nusprendėte gydytis poniabude, siūloma apsišarvuoti kantrybe ir nepraleidžiant nei dienos gydytis ne mažiau 3 mėnesius.

Poniabudė turi savybę sustabdyti vystimąsi bet kokių auglių, pradedant riebaliniu naviku ir baigiant onkologiniu augliu. Poniabudę patariama naudoti sergant radikulitu, hipertonija, stuburo tarpslanksteline išvarža, skrandžio opa, ji padeda pašalinti sąnarių ir širdies skausmus, cistas ir žarnyno uždegimus.

Liaudies medicina poniabudę rekomenduoja sergant nevaisingumu, impotencija, onkologinių susirgimų atvejais, grybelinių infekcijų gydymui, pabrinkimams, podagra, hipertonija, cukralige, gastrito, skrandžio opos, kolito, skydliaukės, kepenų ir inkstų, kasos, skrandžio – virškinamojo trakto ligų, visos šlapimo susidarymo ir šalinimo sistemos sutrikimų.

Kaip teigia liaudies medicina poniabudė gana efektinga gydant piktybinius ir nepiktybinius auglius, taip pat gimdos miomas, fibromas, prostatos adenomą, skydliaukės vėžinius darinius.

Tinktūra geriama prieš valgį, 2-3 kartus dienoje. 

Pasigaminti poniabudės tinktūrą reikėtų: grybo kiaušinius nuvalyti nuo šiukšlių šepetėliu,supjaustyti grybą į 4 dalis, sudėti į indą ir iki viršaus užpilti gera degtine (2 litrams degtinės reikia 500 gramų poniabudės grybo). Uždaryti indą plastikiniu dangteliu ir užkasti į žemę 1 metrą. Laikyti 1 mėnesį. Jei nėra tokios galimybės, tada reikėtų padėti indą tamsioje, gana pastoviai vėsioje vietoje (galima gana šaltame rūsyje). Laikyti 2 mėnesius.

Visą laiką tinktūrą, supiltą į tamsaus stiklo indą (stikainį galima apvynioti folija) ir laikyti tik šaldytuve. Jokiu būdu esančių grybų tinktūroje nenukošti. Kuo ilgiau jie bus kartu tuo veiksmingesnė tinktūra.

Tinktūrą patariama gerti su atsargumu, įvertinant ligonio ligos pobūdį ir savijautą, nes šis grybas turi labai staigų ir stiprų poveikį blogoms suvėžėjusioms ląstelėms iš karto, o tai gali sukelti stiprius skausmus.

Pirmąsias dienas pradėkite nuo 1 arbatinio šaukštelio, palaipsniui didinat kiekį iki 1 valgomojo šaukšto, o vėliau ir iki 2-3 valgomųjų šaukštų per dieną.

Imuninės organizmo sistemos prieš vėžį suaktyvinimas, iššaukia žmogaus organizme perforino gamybą, kuris neleidžia daugintis vėžinėms ląstelėms ir joms formuotis į auglį.

Sergant bronchitu, angina, karštlige, otitu, kosulio ir slogos nuslopinimui, cistito ir konjuktyvito gydymui rekomenduojama gerti poniabudės tinktūrą po 1 arbatinį šaukštelį 1-2 savaičių laikotarpyje 2 kartus per dieną. Padidinto kraujospūdžio mažinimui (hipertonija) taip pat patariama gerti 1 arbatinį šaukštelį tinktūros 2 kartus dienoje.

Gripuojant, sloguojant poniabudės tinktūra suvilgoma nosies išorinė dalis, haimorinės ermės šalia jos ir kaktoje virš antakių.

Spiritinė poniabudės tinktūra gali pagelbėti pasireiškus skausmams pilve, skrandyje arba nustačius jame opą, gastritui – bet kokio pobūdžio, sutrikus inkstų veiklai ir jaučiant jų skausmus, podagros ar poliartrito atvejais. 1 mėnesio bėgyje vartokite po 1 arbatinį šaukštelį tinktūros 2 kartus per dieną.

Reguliarūs skaudančių sąnarių įtrynimai tinktūra nakčiai gali padėti išsivaduoti nuo šito skausmo.

Gimdos kaklelio erozijai išgydyti patariama pasinaudoti vatos tamponais, suvilgytais poniabudės tinktūroje atskiestoje šiltu ramunėlių užpilu santykiu 1:2 (1 dalis tinktūros su 2 dalimis ramunėlių arbatos). Teigiama, kad tai tinka ir makšties praplovimams ir mažoms klizmoms hemorojui gydyti.

Mastopatijos gydymui patariama tinktūrą gerti po 1 arbatinį šaukštelį 3 kartus per dieną visą mėnesį.

Poniabudės tinktūra sudrėkintais pavilgais gydoma: varikozinis venų išsiplėtimas, sąnarių ligos, egzema, psoriazė, sarkoma, trofinės opos, atsiradusios pragulos, bet kokių gyvūnų ir vabzdžių įkandimo vietos ir neužgyjančios odos žaizdos ir opos. Mikroklizmos, atskiedus kitų gydomųjų žolelių užpilu, rekomenduojama naudoti hemorojaus ir prostatos adenomos gydymui, o tamponai, sumirkyti poniabudžių tinktūroje atskiestoje vaistingų žolelių užpilu, įdedami į moters vaginą, apsireiškus gimdos kaklelio erozijai.

Poniabudės tinktūra gydantis gerklės, trachėjos, stemplės, buros ertmės ir skrandžio, žarnyno vėžį, prieš 30 minučių iki valgio išgeriamas 1 valgomasis šaukštas tinktūros, o po kiekvieno pavalgymo, išsiimkite iš indo su tinktūra gabalėlį poniabudės ir užkišus už žando, jeigu nedideli – tai už abiejų, laikykite visą dieną.Taip bus apsaugomi toliau vėžio pažeisti organai nuo maisto likučių rūgimo bakterijų.

Poniabudės tinktūrą rekomenduojama naudoti visiems, nelaukiant susirgimo. Jinai stiprina imunitetą, padeda išvengti peršalimo ligų ir yra gera priemonė onkologinių susirgimų profilaktikai.

Jeigu yra nepakantumas alkoholiui, galima pasidaryti poniabudę su aliejumi arba vandeniu.

Aliejinis poniabudės pasigaminimo būdas:
Imama 5 gramai poniabudės miltelių ir užpilama vandens vonialėje pašildytu iki 37 laipsnių aliejumi – patariama naudoti linų arba alyvuogių aliejų. Išmaišyti ir padėti 5 dienom į šaldytuvą. Naudoti nenukoštą.

Poniabudė su vandeniu:
5 gramus poniabudės miltelių užpilti 200 ml šiltu virintu vandeniu.Leisti nusistovėti 8 valandas. Rekomenduojama gerti po 1/3 stiklinės gauto turinio 3 kartus per dieną 20 minučių prieš valgį. Kiekvieną kartą prieš vartojimą indą pateliuskuokite, kad nuosėdos tolygiau pasiskirstytų. Laikyti šaldytuve.

Poniabudė su medumi:
Švariai nuplautus poniabudės grybukus (kiaušinio formos) sumalti su mėsmale arba su blenderiu. Gautą masę lygiomis dalimis sumaišyti su skystu medumi. Patariama naudoti po 1 valgomąjį šaukštą 2-3 kartus per dieną 30 minučių prieš valgį. Laikyti šaldytuve.

Poniabudės naudojimas išoriškai (odos vėžys, žvynelinė, nudegimai, nušalimai, varikozinis venų uždegimas, hemarojus radikulitas, reumatizmas, podagra ir t.t.):
tinktūrą patariama gerti po 1 arbatinį šaukštelį ryte ir vakare, kartu naudojant poniabudės tinktūrą kompresėliams, įtrynimams.

Receptas odos vėžio atveju, opų susidarymas, psoriazė:
Rekomenduojama paimti 100 gramų šviežios (arba 10 gramų poniabudės miltelių) ir užpilti 200 ml spirito. Leisti nusistovėti tamsioje, gana vėsioje vietoje 2 savaites. Pageidautina leisti nusistovėti ilgiau (kuo ilgiau, tuo efektyviau). Patariama naudoti nefiltruotą tinktūrą pavilgams, uždedant ant pažeistos odos vietų ar opų 2 kartus dienoje.

Alerginiai išbėrimai:
Manoma, kad su poniabudės žele (drebučiai) per 3 dienas galima išsivaduoti nuo odos alerginių išbėrimų. Opas ant kūno 2 kartus dienoje darykite tik pavilgais su žele, bet ne kompresais. Sakoma, kad odos būklė pagerėja jau po 3 dienų tepimo poniabudės drebučiais.

Žele, kuria užpildyta poniabudės vidinė dalis, dedama kaip pavilgas arba aprišama (priklijuojama pleistru) kaip kompresas ant inkštirų apimtos odos, ilgai negyjančių žaizdų ir įtrūkimų, pragulų pažeistų ar gangrenos apimtų kūno dalių, pasireiškus grybeliui ant rankų ir kojų. Peršalus uždedamos supjaustytos poniabudės riekelės ant kaklo ir krūtinės.

Tarp kitko, poniabudės skatina plaukų intensyvų augimą.

Suviduriavus, pasigavus dizenteriją, apsinuodijus maistu patariama suvalgyti gabalėlį duonos pamirkytos poniabudės tinktūroje arba turėdami šviežią poniabudę, užsitepkite ant duonos jos žele.

Nuo birželio pabaigos iki spalio mėnesio rekomenduojama valgyti tik šviežiai surinktas poniabudes. Per dieną pakanka 2 vištos kiaušinio dydžio poniabudžių, galite pridėti truputėlį grietinės. Šviežios poniabudės veiksmingos ne tik turintiems onkologinių problemų, bet ir nuostabi sąjungininkė organizmui profilaktikoje prieš šiuos susirgimus ir visą eilę kitų ligų. Surinktas poniabudės šaldytuve rekomenduojama laikyti ne ilgiau 5-7 dienų (perpjovus per puse poniabudę). Neperpjauta ji išaugina kotą su dvokiančia kepurėle.

Perpjautas per puse poniabudes galima susidžiovinti tik 30 laipsnių temperatūroje.

Onkologinių susirgimų prevencijai, rekomenduojama gerti poniabudės tinktūrą arba užpilą 30 dienų bent 1-2 kartus metuose.

Piktybinių ir nepiktybinių auglių gydymui tinka tik brendimo fazėje esančios poniabudės. Tačiau išaugus iš poniabudės kiaušinio kotui su kepurėle, tokios poniabudės vėžinių darinių gydymui nebetinka. Jeigu problema – hemorojus, tada jas galima rinkti, paliekant miške kotą su žalios spalvos, dvokiančia kepurėle. Tuomet pernokusį grybą perpjaunate, susidžiovinate tiksliai 30 laipsnių temperatūroje ir sudžiūvusias dalis galima pridėti ant hemorojinių mazgelių ar tiesiosios žarnos įplyšimo vietos, dar tinka ir ilgai negyjančių žaizdų gydymui, tik prieš tai reikia palaikyti degtinėje, kad suminkštėtų.

Liaudies medicina teigia, kad poniabudė visiškai neturi pašalinio poveikio žmogaus organizmui, bet jų vartojime atsargumas visuomet reikalingas.

Nerekomenduojama nėštumo laikotarpiu ir vaikams iki 5 metų. Dar vienas svarbus momentas vartojant poniabudę, ji laikoma labai stipriu afrodizijaku (stimuliatoriumi), o tai reiškia tam tikrus apribojimus jos naudojime. Pavyzdžiui, nuo perdozavimo gali vyrams prasidėti plaukų šaknelių žūtis, o tai jau nuplikimo požymiai.

Labai plačiai liaudies medicinoje naudojama sudžiovintos poniabudės ir jų milteliai. Jų pagrindu taip pat ruošiamos tinktūros. Kepenų, kasos, inkstų ligų, o taip pat ir onkologinių auglių gydymui tinka naudojimui kaip ir iš šviežių poniabudžių. Gydomosios savybės tokių tinktūrų vienodos.

Receptas:
15 gramų sudžiovintų poniabudžių miltelių, užpylus 1 litru geros degtinės arba KAGOR markės vynu, laikoma tamsioje, vėsioje vietoje 2 mėnesius (geriausiai – šaldytuve). Tinktūrą rekomenduojma gerti nefiltruotą (prieš vartojimą indą sujudinti) po 1 valgomąjį šaukštą, 2-3 kartus dienoje, likus 30 minučių iki valgymo pradžios. Vartoti rekomenduojama kol pasveiksite.

Vartojamas ir vandeninis poniabudžių miltelių užpilas (0,5 -0,7 gramo miltelių) užpilti 1 stikline šiltu, virintu vandeniu ir po 24 valandų visos dienos eigoje patariama pamažu išgurkšnoti nefiltruotą užpilą, prieš geriant-pamaišyti.

Atminkite – poniabudės perpjaunamos ir džiovinamos prie griežtai nustatytos 30 laipsnių temperatūros, siekiant išsaugoti jų vaistingąsias savybes.

Aštraus chroniško bronchito ir užsitęsusio kosulio atvejais rekomenduojama poniabudės milteliai.

Receptas:
1 arbatinį šaukštelį poniabudės miltelių užpilti 1 stikline šiltu, tačiau atvirintu pienu ir po 15 minučių patariama išgerti visą stiklinės turinį nevalgius rytais ir pakartoti vakarais. Jeigu netinka pienas, užsipilkite stiklinėje 1 arbatinį šaukštelį poniabudės miltelių tiktai šilta arbata, pasiruoštos iš liepžiedžių arba aviečių lapų, šalpusnio lapų, raudonėlio žolės ir po 15 minučių patariama viską išgerti. Naudoti šiltą.

Liaudies medicina teigia, kad poniabudė padeda moterims klimakso atvejais. Naudojimas poniabudės tinktūros ar miltelių padeda išvengti daugumos klimakso keliamų nepatogumų.

PADĖS IMPOTENCIJAI IR PROSTATITUI GYDYTI

Be visų gerų savybių poniabudė turi dar vieną, irgi žinomą nuo senovės – ji puikiai sprendžia „vyriškas“ problemas. Teigiamai veikdama visą hormoninę sistemą ir sugrąžindama elastingumą kraujagyslėms, poniabudė gali išgydyti prostatos ligas, skatina potenciją ir bet kokio amžiaus vyrams sugrąžina pasitikėjimą savimi.

Poniabudė liaudyje žinoma kaip afrodiziakas. Šis grybas didina seksualinį aktyvumą tiek vyrams tiek ir moterims. Šio grybo poveikis labai stiprus, bet lyginant su šiuolaikine Viagra, poniabudės veikimas ne toks staigus, kas pagal medikus labai svarbu. Poniabudė „neprievartauja“ organizmo, priversdama stresuoti kepenis ir inkstus, o pamažu per 2-3 mėnesius švelniai atstato prarastas funkcijas.

Be to,  poniabudėje esantys fitosteroidai, skirtingai nuo cheminių priemonių nuo impotencijos, maitina imuninę sistemą, skatina vitamino D gamybą, padeda užkirsti kelią vėžiui ir nedraudžiami žmonėms su silpna širdimi ir aukštu kraujo spaudimu.

Tinktūra: 50 g šviežios poniabudės (perpjauti į 4 dalis) arba 5 gr sudžiovintos poniabudės miltelių užpilti 200 ml geros degtinės ir leisti nusistovėti 14 dienų šaldytuve pastoviai sujudinant. Ir toliau visą laiką laikyti šaldytuve. Nukošti nereikia, kuo ilgiau stovi, tuo geriau.

Patariama gerti po 1 arbatinį šaukštelį į puse stiklinės vandens 2-3 kartus per dieną.

Paruošimo būdai ir naudojimas (vidiniam naudojimui)

  • 5 g miltelių užpilama 200 ml geros degtinės, leidžiama nusistovėti šaldytuve 14 dienų. Nufiltruoti nereikia.
  • Rekomenduojama esant onkologiniams susirgimams gerti po 1 valgomąjį šaukštą 2-3 kartus per dieną.
  • Kitų susirgimų atvejais rekomenduojama gerti po 1 arbatinį šaukštelį 2-3 kartus per dieną
  • Išoriškai poniabūdės tinktūra rekomenduojama trofinių opų, pragulų, žaizdų, odos auglių gydymui.

Parašykite komentarą