Migrena

Tyrimų duomenimis, migrena dažniausiai kamuoja jaunus, 25-34 metų amžiaus, ir rečiau per keturiasdešimtmetį perkopusius žmones. Dailiosios lyties atstoves ji vargina bene tris kartus dažniau nei vyrus: moteris migrena dažnai „ant menčių paguldo“ prieš arba per mėnesines.

Nors migreniniai galvos skausmai turi specifinius požymius, kartais migreną vis dėlto sunku atskirti nuo paprasto galvos maudimo.

Už pastarąjį migreninis skausmas yra daug stipresnis, jis gali sujaukti visus darbus ir planus, pavyzdžiui, gali tekti net kelioms dienoms atsiprašyti iš darbo.

Migrenai būdingi: periodiškai užeinantys, pulsuojančio pobūdžio, vienpusiai galvos skausmų priepuoliai, trunkantys nuo 4 iki 72 valandų.

Beveik 20 proc. visų migrenos atvejų išprovokuoja: padidėjęs žmogaus dirglumas, nuovargis, apetito netekimas.

Priepuolio metu dažnai pasitaiko ir regos haliucinacijų, pasireiškiančių kibirkščių, žvaigždučių, zigzagų, įvairių šviesos blyksnių matymu. Paprastai kiekvieną kartą tam pačiam žmogui migrena pasireiškia vienodai. Migrenos priepuolių priežastys nėra aiškios.

Spėjama, kad juos lemia galvos kraujagyslių susiaurėjimas, dėl kurio smegenys blogiau aprūpinamos deguonimi.

Kai kurie specialistai sako, kad šie kraujagyslių pokyčiai gali būti susiję su natūralios cheminės medžiagos – serotonino – išsiskyrimu į kraują ir smegenis. Migreninį skausmą gali sukelti ir kraujo apytakos sutrikimai smegenyse. Tyrimais įrodyta, kad migrenos varginami žmonės beveik tris kartus dažniau nei kiti serga depresija.

Migrena gali būti ir paveldėta. Ją taip pat gali sukelti hormoninis organizmo disbalansas, sutrikusi endokrininių liaukų veikla. Migreninius galvos skausmus provokuoja fizinis ir emocinis stresas, nuovargis, miego trūkumas, alkis, oro sąlygų pasikeitimas, tam tikri maisto produktai (šokoladas, kakava, fermentinis sūris), alkoholiniai gėrimai (ypač raudonasis vynas, šampanas), aitrūs kvapai, triukšmas, menstruacijos, kontracepcinės tabletės.

Migrena nustatoma pagal galvos skausmų pobūdį, pagal tai, kad tiriant nerandama pakitimų galvos smegenyse. Atsižvelgiama ir į tai, ar migreniniais galvos skausmais skundžiasi kiti šeimos nariai.

Sergantiems migrena gydytojas pataria stebėti, kas provokuoja priepuolius. Tai gali būti alkoholis, raudonas vynas, sūris, šokoladas, citrusiniai vaisiai, badavimas, nereguliarus maitinimasis, pervargimas, stresas, nerimas, nemiga, orų permainos, stiprūs kvapai. Dėl persimiegojimo savaitgaliais, daug kam būna savaitgalinė migrena. Dažnai priepuoliai išprovokuojami, kai sutampa keli nepalankūs faktoriai.

Vyrams būdingi klasteriniai galvos skausmai, kurie prasideda staigiais stipriais priepuoliais ir kartojasi serijomis. Serijos trunka nuo vienos iki kelių savaičių. Priepuoliai trunka nuo kelių minučių iki valandos. Gali pasireikšti kas dieną, paprastai toje pačioje galvos pusėje. Skausmą lydi prakaitavimas, akių paraudimas, ašarojimas, nosies užgulimas.

Migreninius skausmus malšina:

Analgetikai (pvz., aspirinas, paracetamolis);

Pastoviai vartojamos magnio tabletės;

Kmynų ir krapų nuoviras;

Kadagių uogos;

Šalavijų, pipirmėčių, čiobrelių arbatos;

Šviežių bulvių sultys (po pusę stiklinės 3 kartus per dieną);

Jogos asanos bei atsipalaidavimo pratimai;

Gabalėlis imbiero – jo poveikis panašus į aspirino;

Kartais, kai patiriate galvos skausmus, pakanka ją išplauti ir išsimaudyti šiltoje vonioje;

Jei kankina migreniniai skausmai, rekomenduojama pastoviai plaukioti baseine arba važinėti dviračiu;

Kad išvengtumėte migrenos: 

Venkite streso, alkoholio, alkio pojūčio;

Pakankamai miegokite (po 8 -10 val.);

Kasdien darykite fizinius pratimus, sportuokite;

Valgykite daugiau kepenėlių, riešutų, kviečių, sėlenų, žaliųjų alyvuogių, nes šiuose produktuose gausu vario;

Vartokite česnaką ir sojos produktus, nes jie gerina kraujotaką;

Keletą kartų per dieną pamasažuokite galvą – taip pagerinsite kraujotaką;

Bendraukite su jums maloniais žmonėmis;

Išmokite į gyvenimo įvykius reaguoti ramiai;

Jei galvos skausmą patiriate dėl psichologinių priežasčių:

Sureguliuokite savo darbo ir poilsio režimą;

Vakare prieš miegą išgerkite 1 valgomąjį šaukštą cukraus ištirpinto stiklinėje vandens;

Pasimėgaukite galvos, kaklo ir viso kūno masažu;

Vartokite augalinius preparatus, pvz., jonažolės ekstraktą;

Migrena: imbiero šaknis, ramunėlės, šviesūs šampinjonai, mairūnas slopina migreninius galvos skausmus.

Lygiomis dalimis sumaišyti melisą, pipirmėtės lapus ir susmulkintas kalendros sėklas. Apie 60 g mišinio užpilti 100g spirito ir 20 g vandens, palaikyti parą, po to perkošti. Galvos skausmo priepuolio metu trauktinėje sudrėkinti skepetaitę ir uždėti ant smilkinių ir viršugalvio. Skausmai labai greitai praeina. Ši priemonė gal visiškai migrenos ir neišgydo, tačiau pagerėjimas akivaizdus.

Migrenos priepuolio metu dėti ant sprando garstyčių trauklapius ir laikyti kiek gali.

Ginkmedis pagerina smegenų kraujotaką, išplečia kraujagysles, mažina kraujo klampumą, atneša į audinius daugiau maisto medžiagų ir deguonies, todėl lapai naudojami mąstymui, atminčiai gerinti, esant galvos svaigimui ar spengimui dėl kraujo apytakos sutrikimų. Vaistinėse parduodami ginkmedžio lapai. Puse dėžutės turinio užpilti 0,5 litro geros degtinės, laikyti tamsioje vėsioje vietoje 14 dienų pastoviai sukratant. Nukošti. Patariama naudoti po 30-40 lašų į pusę stiklinės vandens 2-3 kartus per dieną. Po 21 dienos daryti 10 dienų pertrauką.

Parašykite komentarą