Liaudies išmintis pataria

Turite klausimų dėl vaistažolių kreipkitės el. paštu: birute.martisiene@gmail.com; taip pat galite prisijungti prie facebook grupės:
Liaudies išmintis pataria. Visa svetainėje pateikta medžiaga yra patariamojo pobūdžio. Norint naudoti aprašomus liaudies
medicinos gydymo būdus patariama pasitarti su gydančiuoju gydytoju.

Įrašykite augalo, grybo ar augalo dalies pavadinimus. 

 

Įrašykite ligos pavadinimą arba simtomą kuris jus kamuoja.

Žolelės

Mirta (lot. myrtus communis)

Kambarinė gėlė MIRTA

Mirtos gydomosios savybės buvo žinomos jau gilioje senovėje. 

Liaudies medicina mirtos lapus naudoja nuo peršalimo. 

Gydymosi metodas labai paprastas - pasirodžius pirmiems peršalimo simptomams kramtyti 3-4 lapelius mirtos keletą kartų per dieną po valgio. Lapų sultimis galima sutepti įbrėžimus ir užsigavimus. 

Jeigu jūs savo namuose laikysite 1-2 mirtos augalus, tai jūsų namų atmosferoje nebus vietos tokiam sunkiai išnaikinamam mikrobui kaip stafilokokas. 

Šis aromatingas augalas savo savybėmis sugeba sunaikinti tokį grybelinį susirgimą kaip kandidozė (arba pienligė) - šis susirgimas sunkiai pasiduoda netgi gydomas antibiotikais. 

Mirtos lapų tinktūra – taip pat labai efektinga priemonė grybeliniams susirgimams gydyti. 
 
Mirtos lapų inhaliacija patariama esant migrenos priepuoliams. 
 
Mirtos žiedus galima užplikyti kaip vaistingą arbatą ir reguliarus jos šio kvapnaus augalo gėrimas gali padėti sureguliuoti žarnyno ir skrandžio normalų darbą. 
Be viso šito, mirtos aromatas gerina nuotaiką, stimuliuoja protinę veiklą, gerina atminties darbą, padidina intelektualinį produktyvumą. Tai nepakeičiama palydovė dirbantiems su kompiuteriu, įvairiais elektriniais prietaisais, kurie sudaro nelabai saugų mums elektromagnetinį ir elektrostatinį lauką. Todėl ir siūloma šalia dirbančio kompiuterio pasistatyti mirtą. 
 
Antžeminėje augalo dalyje yra: kalio mikroelementų, kalcio, magnio, geležies ir kitokių žmogaus organizmui reikalingų medžiagų. 
 
Mirta turi tonizuojančių, stimuliuojančių, atsikosėjimą skatinančių, priešuždegiminių ir antibakterinių savybių. 
Padeda esant uždegiminiams, pūlingai uždegiminiams ir tuberkulioziniams procesams, teigiamai veikia širdies kraujagyslių sistemą ir į bendrą imunobiologinę organizmo būseną. 
 
Mirtos ištraukomis ir tinktūromis galima gydytis nuo bronchito, astmos, tuberkuliozės ,difterijos, kraujo, gerklės, kaulų, širdies, smegenų ligų, tame tarpe ir nuo epilepsijos. Mirta neturi jokių pašalinių poveikių, o teigiamas gydymo efektas dažnai pasiekiamas gana greitai. 
 
Mirta gerai susidoroja su fistulėmis, pūlingomis žaizdomis, osteomelitu. 
 
Mirta yra biologiškai aktyvi. Ji turi medžiagų, kurias galima praskiesti 100 kartų, jos vis tiek sugeba užmušti mikrobus, bakterijas. Vyksta šio augalo dideli tyrimai, kurie duoda viltį dėl cukraligės gydymo ir net onkologinių susirgimų gydymą. 
 
Mirtos tinktūra: 
1 valgomąjį šaukštą susmulkintų sausų augalo lapų sudėti į tamsaus stiklo indą ir užpilti stikline degtinės arba 70 procentų spiritu. Leisti nusistovėti 14 dienų tamsioje vėsioje vietoje, nukoškite, nuspauskite. Skalauti gerklę 4-5 kartus per dieną, įlašinę 5 lašelius tinktūros į 1/3 stiklinės šilto virinto vandens esant gerklės uždegimams. Esant sumušimams, žaizdoms, sutepkite neskiesta tinktūra skaudamas vietas. 
 
Esant opoms ant odos patariama tinktūroje sumirkytą marlinę servetėlę uždėti ant pažeistos vietos ir pritvirtinti bintu. Kada išdžiūsta - pakeičiame kitomis. 
 
Tinktūra galima naudoti sergant burnos ertmės ligomis, paradantoze (reikia skalauti burną mirtos tinktūra). Ji padeda išvengti dantų karieso. 
 
Jaunystės receptas: 
20-100 gr juodų mirtos uogų (galima lapus arba žiedus) užpilama 0,5 litro raudono vyno ir leidžiama nusistovėti ne mažiau 15 dienų ir patariama gerti po 30- 50 gr. 
 
Mirta padidina organizmo imuninės sistemos gynybą, veikia daug efektyviau negu antibiotikai sergant infekcinėmis ligomis. 

Esant silpnam regėjimui ar akių uždegimui:
patariama gerti mirtos tinktūrą po 30 lašų tris kart į dieną: 50 g išdžiovintus ir gerai susmulkintus mirtos lapus užpilti 300 gr. 45 procentų spiritu arba degtine, leisti nusistovėti 2 savaites tamsioje vėsioje vietoje pastoviai sujudinant. Nukošti.
 
Mirta gerina regėjimą, gydo kataraktą: 
Akių ligų gydymui patariama gerti mirtą ir daryti kompresėlius akims: valgomąjį šaukštą stambiai supjaustytos mirtos užpilame stikline verdančio vandens, uždengiame dangteliu, kad nenugaruotų, leisti nusistovėti valandą laiko, nukošti. 
Šitą ištrauką patariama gerti po trečdalį stiklinės 3 kartus per dieną prieš valgį. 
 
Tarp kitko mirta veikia tonizuojančiai raumenis, ryšium su tuo ją galima naudoti prie iškritimo gimdos ir tiesiosios žarnos. 

Ji gerai veikia širdį - stiprina ją ir padeda sumažinti širdies permušimus, todėl naudinga sergant aritmija. 
 
Mirtą naudoja ir sergant skydliaukės ligomis. Skydliaukės hiperfunkcija – tai liga, kai skydliaukė gamina per didelį kiekį hormonų, pasireiškianti kūno masės mažėjimu, skydliaukės padidėjimu, aukštu kraujo spaudimu bei dirglumu. Pradėjus gydyti skydliaukės veiklą slopinančiais vaistais ar taikant radiojodoterapija, normali skydliaukės veikla atstatoma per 1-3 mėnesius. 
 
Tinktūra: 
50 gramų augalo užpilama 0,5 litro degtinės, leidžiama nusistovėti tris savaites tamsioje vėsioje vietoje periodiškai sukratant. Nukošiama. Patariama naudoti po 15-20 lašų į nedidelį kiekį vandens 3 kartus per dieną. 
 
Sudžiovintus ir su kavamale sumaltus mirtos lapus galima naudoti kaip prieskonius - gera profilaktinė priemonė nuo visokių ligų. 

Vaistingas sirupas iš mirtos:
Vieną valgomąjį šaukštą mirtos šakelių su lapeliais užpilti stikline vandens, leisti iki užvirimo, tada dadėti 120 g cukraus pudros, užvirinti. Nuimti nuo ugnies, leisti nusistovėti uždengus dangčiu ir nukošti. Mirtų sirupas ilgai negenda. Patariama naudoti po 1-2 šaukštelius sirupo 3 kartus per dieną. Sirupą patariama gerti esant žaizdelėms ausyse, taip pat padeda krūtinės ir plaučių ligoms. 
 
Mirtos šakelių, kaip ir rozmarino arba čiobrelių, dedama ruošiant mėsą kepti kepimo krosnelėje arba orkaitėje. Lapus galima, panašiai kaip lauramedžio, vartoti sveikus arba maltus. Uogų, kaip ir kadagio, galima dėti į padažus. 
 
Iš lapų gaminamas eterinis aliejus mirtolis, kuris pasižymi antiseptinėmis savybėmis ir išvalo kvėpavimo takus. 
 
Mirtų arbata yra puiki priemonė nuo bronchito ir dantenų uždegimo. Sutrinti lapai padeda gydyti spuogus ir žvynelinę. 
 
Mirtų aliejus yra viena iš pagrindinių medžiagų gaminant kvepalus ir parfumerijos gaminius. Natūraliai sudžiūvę lapai ir žiedai ilgą laiką skleidžia malonų aromatą. Juos galima naudoti puokštėms ir aromatingoms pagalvėlėms. 
 
Mirtos ištisus metus skleidžia aromatą, o lapai, uogos ir žiedai vartojami kaip prieskonis. Pasodintos kubiluose vasarą jos veši lauke. Tie, kas turi žiemos sodą, ištisus metus gali mėgautis šiuo Viduržemio pajūrio kraštų augalu. 
 
Mirtos yra tipiški Viduržemio pajūrio kraštų augalai, bet aptinkami ir Vidurinėje Azijoje bei Šiaurės Afrikoje. Senovės graikams tai buvo grožio ir melės simbolis. Per šventes prisisegdavo mirtos šakelių, o nuotakos būdavo pasipuošusios mirtų vainikais. Iš čia kilęs liaudiškas pavadinimas „nuotakos mirta“. 
 
Visažalis krūmas, natūraliomis sąlygomis užaugantis iki 5 m aukščio. Kadangi jis nepakelia didesnių šalčių, Vidurio Europoje dažniausiai auginamas kubiluose ir būna daug žemesnis. Jam būdingi siauri odiški lapai, kuriuose gausu aliejaus liaukučių. Balti žiedai taip pat kvapūs. Jie pasirodo pavasario pabaigoje, o vėliau iš jų išsivysto juodos uogos. Augalas turi daug eterinių aliejų, dervų, rauginių ir karčiųjų medžiagų. 
 
Mirtos yra šilumamėgiai augalai, tačiau pakankamai gerai auga ir menkame pavėsyje. Labai svarbu, kad substratas nebūtų kalkingas. 
 
Šį augalą galite nusipirkti sodininkystės centre arba parduotuvėje. Turite nepamiršti, kad mirtos nemėgsta kalkių, todėl jas galima laistyti tik minkštu arba lietaus vandeniu. Labai svarbu, kad visą laiką dirvožemis būtų pakankamai drėgnas, nes augalas greitai išdžiūsta arba supūva. Intensyvaus augimo laikotarpiu rekomenduojama patręšti rūgščiomis, pavyzdžiui, rododendrų trąšomis. Mirtos pakenčia karpymą, todėl jas galima apkarpyti ir suteikti įvairią formą. Tai geriausia daryti pavasarį, nes auginiai įsišaknyja lengviausiai. Trumpalaikės šalnos augalams dažniausiai nepakenkia, bet geriausia jas laiku pernešti į patalpą ir per žiemą laikyti šviesioje vietoje, 5-10ºC temperatūroje. 
 
Mirta su lapais yra ištisus metus, taigi juos visada galima vartoti šviežius.

Naujienų prenumerata