Agurkas (lot. Cucumis)

Patariama valgyti esant lėtiniam vidurių užkietėjimui, skatina šlapimo ir tulžies išsiskyrimą, nuo vandenės arba pabrinkimų atsiradusių dėl širdies ligų.

Geriant agurkų sultis, manoma, kad išnyksta rankų ir kojų pabrinkimai, patariama gerti sergant viršutinių kvėpavimo takų katarais arba kosėjant 2-3 kartus per dieną po 2-3 valgomuosius šaukštus; agurkai yra nepakeičiamas ir svarbus maisto produktas sergant cukralige.

Jie žadina apetitą, skatina tulžies, šlapimo skyrimąsi, švelniai laisvina vidurius. Agurkų sultys (vienos ar su medumi) naudingos sergant viršutinių kvėpavimo takų kataru – jos turi stiprų baktericidinį poveikį.

Agurkų sultys, kurios gydo daugybę ligų, stiprina organizmą, ypač kaulus ir kremzles, o svarbiausia (sergant radikulitu) – skatina šlapimo rūgšties ir druskų pasišalinimą iš organizmo.

Agurkai – pati seniausia daržovė. Jie plačiai paplitę visame pasaulyje. Kuo jie mažesni, žalesni ir mažiau prinokę, tuo geresni ir skanesni.

Pas mus agurkai atkeliavo iš saulėtosios Indijos. Laukiniai agurkai – tai lianos, augančios tropiniuose miškuose. Ilgos jų šakos lipa aukštyn medžiais, o vaisiai svyra žemyn.

Agurkuose daug vandens (95-96 proc.), mineralinių druskų (fosforo, kalcio, magnio, geležies), mikroelementų (vario, mangano, sieros, kobalto, cinko, silicio, jodo). Geležies daugiau nei žemuogėse ar vynuogėse.

Agurkai naudingi sergant širdies bei kraujagyslių, inkstų ligomis, nes švelniai šalina skysčius. “Pati vertingiausia jų dalis – pačios gamtos distiliuotas skystis” – taip apie agurkus rašė Polis Bregas.

Kaip žinome, distiliuotas vanduo padeda ištirpinti daugelį nuodų, susikaupiančių gyvybinės veiklos proceso metu. Tekėdamas per inkstus nepalieka juose neorganinių liekanų ir smėlio.

Daktaras Vokeris tvirtino, kad agurkai – puiki natūrali priemonė, gerinanti šlapimo sekreciją, skatinanti šlapimo rūgšties pertekliaus skyrimąsi iš organizmo, vadinasi, gydanti reumatines ligas, podagrą. Agurkai malšina acidozę, gydo lėtinius uždegiminius procesus, pūlinius.

Agurkai netinka sergant ūminiu ir lėtiniu nefritu, paūmėjus inkstų nepakankamumui, sergant inkstų akmenlige.

Būtina mažiau valgyti agurkų paūmėjus skrandžio opaligei, gastritui, enteritui, kolitui.

Dietologai pataria į salotas su agurkais nedėti pomidorų, nes tuomet smarkiai sumažėja agurkų vertingumas. O rauginti agurkai naudingi tik sergant hipotonija ir nuo vidurių užkietėjimo.

Nerekomenduotina valgyti raugintų agurkų nutukus, sergant ūminiu ir lėtiniu nefritu, paūmėjus gastritui, hepatitui, cholecistitui, tulžies takų diskinezijai.

Agurkai puikiai gydo žarnyną, stimuliuoja skrandžio sulčių rūgštingumą. Agurkų sezono metu galima atsikratyti kolito. Rekomenduojama kasdien nepusryčiavus suvalgyti po 100 g smulkiai sutarkuoto agurko. Po to 30-40 minučių negerti ir nevalgyti.

Nepakeičiami agurkai su medumi ir iškrovos dienomis, rekomenduojama nuluptų agurkų per iškrovos dieną suvalgyti 1,5 kg. Jie dera su visais produktais, išskyrus pieną.

Gydomųjų savybių turi agurkų sėklos:
jos puikiai valo kraujagyslių sieneles ir šalina nereikalingą cholesterolį. Tai labai svarbu aterosklerozės profilaktikai. Nuo Tiberijaus laikų žinoma, kad agurkų sėklos ir jauni agurkėliai mažina padidėjusį lytinį jaudrumą. Tai gerai žinojo vienuoliai, todėl vienuolynų daržuose ir šiltnamiuose buvo auginama daug agurkų.

Nuo seniausių laikų žinoma agurkų sulčių savybė gydyti ir jauninti vystančią veido ir rankų odą.

Agurkai tirpdo akmenis.

Žmonės agurkus valgo jau beveik 60 amžių. Jie pagerina apetitą, riebalų bei baltymų pasisavinimą ir kartu palankiai veikia medžiagų apykaitą. Agurkas – mažiausiai kaloringa daržovė, bet joje yra daug žmogaus organizmui svarbių mineralinių medžiagų, tokių kaip kalis, kalcis, geležis, fosforas, jodas.

Jie savo maistine verte beveik prilygsta morkoms, pomidorams, svogūnams, kopūstams, citrusiniams vaisiams. Juose yra visų svarbiausių vitaminų. Šias daržoves rekomenduojama valgyti sergant cukriniu diabetu, inkstų, širdies ligomis, nutukus, užkietėjus viduriams.

Kadangi agurkuose yra daug kalio ir mažai natrio, jie rekomenduojami kaip šlapimo išsiskyrimą skatinanti priemonė. Beje, agurkuose yra šlapimo sistemos akmenis tirpdančių medžiagų.

Agurkų sultys rekomenduojamos kaip skausmą malšinantis ir raminantis vaistas sergant skrandžio ir žarnyno ligomis, gelta, kosint, kamuojant dantų bei dantenų ligoms. Šiomis sultimis gydoma spuoguota ir strazdanota veido oda, šalinamos pigmentinės dėmės.

Švieži agurkai stimuliuoja skrandžio liaukų funkcijas, pagerina apetitą ir maisto pasisavinimą. Net nedidelė agurkų porcija labai pagerina mėsos bei žuvies patiekalų skonį ir pasisavinimą.

95 proc. agurko masės sudaro vanduo, todėl anksčiau buvo manoma, kad ši daržovė nėra labai vertinga – ji tik pagerina patiekalų skonį. Bet vaisiuose ir daržovėse esantis vanduo yra labai vertingas, nes jis distiliuotas pačios gamtos. Pasak kai kurių dietologų, toks vanduo ištirpdo daugelį organizme esančių nuodų ir išvalo jį geriau negu paprastas vandentiekio vanduo.

Nustatyta, kad, kasdien suvartojant po 500 ml agurkų sulčių, per keletą mėnesių (ar net savaičių) gali visiškai ištirpti tulžies latakuose susiformavę akmenys. Ypač naudingos karčiųjų agurkų sultys. Tik negalima pamiršti, kad gydantis agurkų sultimis reikia visiškai atsisakyti miltinių produktų, mėsos, cukraus ir krakmolo.

Agurkai efektyviai gydo vidurių užkietėjimą. Kasdien suvalgant po 100 g agurkų tyrės, per keletą mėnesių galima visiškai išgydyti kolitą. Agurkus naudinga valgyti iškrovos dienomis.

Dauguma agurkuose esančių mikroelementų susikaupę luobelėje, todėl jos nereikia nulupti. Darže auginami agurkai naudingesni už auginamus šiltnamiuose.

Ši daržovė derinama praktiškai su visais produktais, išskyrus pieną, bet skaniausi jie su medumi arba mėsos produktais.

Agurkai dar yra ir puiki odos priežiūros priemonė. Juose gausu vario, jie gali mažinti reumatinius negalavimus. Taip pat valo organizmą, kadangi didžiąją dalį šios daržovės sudaro vanduo.

Parašykite komentarą